Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis.
„Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.
Anot jo, Lietuvos energetinis saugumas galėtų išaugti dvigubai, sinchronizavus elektros tinklus su kontinentine Europa, taip pat - pastačius antrąją „LitPol Link“ jungtį.
Pasak J,Augučio, tuomet, kai Baltijos šalys įgyvendins sinchronizavimo projektą, Lietuvoje jau bus pakankamai elektrinių, kurios užtikrins energetinį saugumą.
„Iš tikro, nėra didelio skirtumo energetinio saugumo atžvilgiu, nes iki to laiko mes turėsime pakankamai energetinio saugumo projektų, branduolinė elektrinė nedarytų didelės įtakos“, - teigė J.Augutis.
Anot jo, Lietuvos energetinis saugumas labai išaugo, pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą bei elektros jungtis su Lenkija ir Švedija. Pasak mokslininko, prognozuojama, kad iki sinchronizavimo projekto įgyvendinimo šalies energetinis saugumas beveik nesikeis.
„Šie trys projektai turėjo didžiulę įtaką didinant energetinio saugumo lygį. Po to mes turime (prognozuojamą - BNS) daugiau mažiau stabilią situaciją, galbūt dujų jungtis su Lenkija turės teigiamą įtaką energetiniam saugumui“, - tikino J.Augutis.
Energetikos ministerijos kartu su Lietuvos energetikos instituto bei kitais mokslininkais parengtame naujos nacionalinės energetikos strategijos projekte rašoma, kad tuo atveju, jeigu būtų pastatyta Visagino AE, jos gamybos apimtis 2040-2050 metais tektų riboti, mat kitu atveju Lietuva neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintai elektrai.
Be to, dokumente teigiama, kad Visagino AE šalies energetinį saugumą būtų padidinusi, jeigu būtų pastatyta dar iki SGD terminalo bei elektros jungčių. Tačiau elektrinė labiau prisidėtų prie saugumo, pabrangus energetiniams ištekliams.
„Tam, kad Visagino AE įneštų ženklesnę įtaką šalies energetiniam saugumui, reikėtų siekti palankesnių projekto realizavimo sąlygų ir politinio susitarimo su kaimyninėmis šalimis projekto įgyvendinimui. Atsiradus papildomoms grėsmėms Lietuvos energetiniam saugumui dėl energijos išteklių ženklaus kainų padidėjimo, Visagino AE turėtų didesnę teigiamą įtaką energetiniam saugumui“, - teigiama strategijoje.
Be to, nurodoma, kad Visagino AE nepatenka į optimalų energetikos plėtros planą.
„Visagino AE gaminamos elektros energijos savikaina ir šios elektrinės įtaka rezervinių galių apimtims bei tarpsisteminių elektros perdavimo linijų apkrovoms ir su tuo susijusioms papildomoms energetikos sektoriaus išlaidoms čia nevertinama, nes Visagino AE nepatenka į optimalų Lietuvos energetikos perspektyvinės plėtros planą“, - rašoma dokumente.
Jame taip pat rašoma, kad pastačius Visagino AE, elektra būtų brangesnė nei be jos. Pavyzdžiui, jeigu Lietuva siektų 55 proc. elektros gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių, pastačius Visagino AE, megavatvalandė kainuotų 87,38 euro. Tuo metu nestatant AE ir turint parengtas elektrines, galinčias gaminti 50 proc. elektros poreikio, MWh kainuotų 86,74 euro, o 100 proc. - 97,37 euro.
Strategijoje, kurią, tikimasi, patvirtins dar šios kadencijos Seimas, taip pat nurodoma, kad didžiausias dujų poreikis Lietuvoje būtų tuo atveju, kai Visagino AE nebūtų statoma, o dėl nepalankių elektros importo sąlygų šalyje būtų pagaminama 80 proc. reikiamos elektros.
Energetikos ministras Rokas Masiulis neseniai sakė, kad diskusijos dėl Visagino atominės elektrinės (AE) projekto likimo bus tęsiamos, paaiškėjus, kaip elektros linijos į Lenkiją ir į Švediją veikia šalies elektros rinką, be to, tam svarbi ir Švedijos pozicija dėl senųjų AE uždarymo - jeigu švedai staiga nuspręstų jas uždaryti, biržoje elektros kaina reikšmingai išaugtų ir staiga atsirastų ekonominės prielaidos VAE projektui.
Jis taip pat mano, kad Visagino AE projektas Lietuvai taptų „finansiškai įkandamas“, jeigu prie jo prisidėtų Lenkija.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos.
Baltijos šalys ketina sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentine Europa iki 2025 metų.
