Tik 15 proc. žmonių iš darbo yra atleidžiami dėl nekompetencijos. Likę 85 proc. – už tai, kad nesutarė su aplinkiniais.
Naudojamas humoras padeda žmonėms sutarti ir didina produktyvumą. Ir tai ne juokai, rašo forbes.com.
Ar iš tiesų gero humoro jausmo nestokojantys žmonės yra sėkmingesni profesinėje veikloje? Senamadiški personalo atrankos specialistai jums greit atrėžtų, kad humoras biure pavojingas: jis gali įžeisti arba tiesiog būti nevykęs. Nepaisant to, tyrėjai bei kompanijos regis pradeda spekuliuoti įmonės individualumo ir plačių galimybių korta, kai laiku ištariama sparnuota frazė.
„Humoras turi trijų tipų pirminį poveikį: pažintinį, emocinį bei psichologinį“, – teigia psichologas, buvęs Taikomojo bei terapinio humoro asociacijos prezidentas Stevenas Sultanoffas.
Juokingieji produktyvesni
Jis teigia, jog humoras biure įvairioms situacijoms suteikia daugiau sprendimų variantų, kurie gali būti visiškai netikėti, bet idealiai tikti konkrečiai situacijai.
„Kadangi galime jausti tik vieną emociją vienu metu, humoras sukuria emocinį pakylėjimą, taip nepalikdamas vietos frustracijai. Jis taip pat kuria džiaugsmą ir mažina streso hormonus, – teigia S. Sultanoffas. – Žmonės, turintys gerą humoro jausmą yra lengviau priimami ir mėgstami, jie vertinami kaip geresni darbuotojai, nes iš tiesų... jie yra sėkmingesni“.
Psichologas teigia, kad žmogus, naudodamasis humoru, kuria ryšius su aplinkiniais ir taip deda pamatą santykiams, atveriantiems platesnes galimybes.
Tyrimai rodo, kad geras humoras padidina tiek personalo produktyvumą, tiek atskirų jo grupių efektyvumą. Anot pozityvios psichologijos ekspertės ir Pozityvių taikomųjų tyrimų instituto įkūrėjos Michelle Gielan, kai kas nors mus prajuokina ar priverčia nusišypsoti, mūsų organizmas išskiria dopaminą, sužadinantį mokymosi centrus, smegenis bei padidinantis kūrybiškumą, produktyvumą bei įsitraukimą.
Išanalizavus 225 akademines studijas, prieita prie išvados, jog laimingi darbuotojai yra 31 proc. produktyvesni, o parduoda net 37 proc. daugiau.
Pavyzdžiui, gydytojai, kurie nestokoja pozityvumo, 19 proc. greičiau ir tiksliau pateikia pacientų diagnozes, o gerai nusiteikusios komandos versle greičiau sprendžia problemas, sutaria su viršininkais ir yra geriau vertinami klientų.
Pozityvūs juokai suartina
„Humoras gali palengvinti pasitikėjimo įgijimo procesą, sumažinti įtampą ir sukurti grupinio susitelkimo jausmą“, – teigia Niuhempširo universiteto Vadybos ir organizacinio elgesio dėstytojas Anthony‘is Pescosolido.
Atlikdamas tyrimus, jis nustatė, kad humoras suteikia „psichologinio saugumo“ jausmą, kuris padeda susidoroti su emocijomis ir leidžia grupių nariams lengviau nusiteikti įveikti įvairius iššūkius. Naudojant humorą taip pat padidėja dėmesingumas bei įtaigumas, tad komandos lyderiui tai gali padėti keičiant buvusias vertikalius vadovavimo modelius ir suvienodinant žmonių atsakomybę.
Žinoma, visi šie faktai galioja tik geram humorui. Anot S. Sultanoffo, jį galima pavadinti „empatiniu humoru“, nes jis kuria pozityvias intencijas ir kyla iš gero asmens ar aplinkos suvokimo, tad tai žmonėms neša naudą. Priešingai, – prastas humoras sumažina produktyvumą ir bendrą gerovę. Jis būna neigiamai nukreiptas į individo padarytas klaidas ar charakterio bruožus, tad kai kurie jį naudoja norėdami pademonstuoti savo pranašumą – taip išreikšdami pasyvią agresiją ar net bausdami. O tai gali priversti žmones užsisklęsti, susierzinti, jaustis mažiau motyvuotais ar net pradėti šalintis kitų.
Negana to, S. Sultanoffas teigia, kad įžeidžiantis humoras – rasistinis, seksistinis – gali sužlugdyti reputaciją ir profesinius santykius.
„Nesvarbu net jei nėra įžeidžiamas konkretus asmuo. Tokie juokeliai yra iš esmės nekorektiški“, – sako jis.
Sėkmingai humoro teikiamus privalumus pritaikė ir Steve‘as Cody‘is, vadovaujantis kompanijai „Peppercom“ Niujorke. Jis taip pat yra ir mėgėjiškų humoristinių pasirodymų atlikėjas.
„Prieš penkerius metus man besikankinant per niekaip nesibaigiančią dalykinę vakarienę, šalia manęs sėdėjęs vaikinas prisipažino, kad tuo metu, kai nevadovauja savo informacinių technologijų verslui, juokina žmones“, – prisimena jis.
Suintriguotas šio prisipažinimo verslininkas nusprendė pats išmėginti humoristinius pasirodymus ir greitai pastebėjo jų pozityvią įtaką savo profesiniam gyvenimui, kuriame nuo tada dažniau pasitelkdavo humorą, atidžiau klausydavosi savo klientų ir lengviau valdydavo auditorijos dėmesį per įvairius pristatymus.
Mažytė raudona linija
S. Cody‘is norėjo, kad jo samdomi darbuotojai taip pat pasisemtų naudos iš komedijos žanro, tad jis surengė pusantros valandos kūrybines dirbtuves, kurias vėliau organizuodavo jau kas du mėnesius. Pasak jo, tai įkvepia pasitikėjimo, sustriptina bendradarbių tarpusavio ryšį, moko atidžiau žvelgti į aplinkinius bei aplinką ir pagyvina dalykinius pristatymus. Naujai suformuota linksma įmonės kultūra jam taip pat padeda išsaugoti verslą.
„Tai būdas išsiskirti“, – teigia jis.
Minėtoje „Peppercom“, darbuotojai greit pastebi juokus, peržengiančius nustatytas ribas. Pavyzdžiui, visai neseniai naujas administratorius vidiniu elektroniniu paštu išplatino laišką, atsiliepdamas apie lietingu oru vykusias kolektyvo futbolo rungtynes.
„Tikėjausi pamatyti merginas šlapiais marškinėliais“, – rašė jis, tačiau iškart iš abiejų lyčių kolegų sulaukė pastabų, kad ši pastaba yra netinkama.
Humoras biure – rizikingas
Tačiau ir nerizikingas humoras turi būti naudojamas atsargiai.
„Per didelis pasikliovimas humoru dažnai gali sudaryti nerimto darbuotojo įspūdį, ypač jei naudojamas į save nukreiptas kritiškas humoras“, – teigia A. Pescosolido.
Nepaisant galimybės suklysti, kai kurios kompanijos vis dėlto išbando humoro teikiamus privalumus.
„Juokauti ir išdykauti – šios vertybės yra numatytos korporatyvinėse tokių kompanijų kaip „Southwest“ oro linijos, „Google“ „Ben & Jerry” misijose, – pasakoja S. Sultanoffas. – Manau daugelis bendrovių turėtų šį dalyką apsvarstyti“.