„Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. eurų. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas.
Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99 proc., o „NordBalt“ – 84 proc., tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį jis išaugo iki 94 proc. Liepą prasidės šios jungties žemyninės dalies kabelių jungiamųjų movų keitimo darbai.
„Keisime movas nuo liepos 30 iki spalio 9 dienos. Tai sukrėtimas rinkai, kuri tam ruošiasi“, – sakė D. Virbickas.
„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Remonto kaštus prisiims kabelį gaminusi ir tiesusi Švedijos bendrovė ABB. Ji taip pat statė jungties keitiklius Nybru ir Klaipėdoje.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungęs kabelis „NordBalt“ nutiestas 2015-ųjų pabaigoje. 500 megavatų (MW) galios 370 mln. eurų vertės „LitPol Link“ jungtis baigta statyti 2015 metų gruodį. Abi jungtys veikia nuo 2016 metų pradžios.
