Sujungus abiejų bankų valdomus pensijų fondus gautųsi jau daugiau nei 1 mlrd. eurų. „Norime būtų sėkmingi šiame segmente“, – sakė jis.
E. Raasuke sakė, kad naujasis bankas būtų pasirengęs investuoto lėšas į Baltijos regiono ekonomiką. Tiesa, reikėtų rasti gerų investavimo galimybių.
„Esame vietos žaidėjai, ir būtų negerai išsiųsti vietines pensijų lėšas kitur. Tuo pat metu aiškiai matome, kad Baltijos šalyse trūksta investavimo galimybių. Todėl turim dirbti su įvairiais investiciniais fondais ir nekilnojamojo turto fondais bei galimai tiesiogiai su įmonėmis“, – sakė jis.
Paklaustas apie lizingo paslaugų verslą, E. Raasuke sakė, kad lizingo paslaugas teiks atskira įmonė, kaip dabar tai daro „Nordea Finance“. „Šią bendrovę parems DNB, tačiau turėsime atskirą įmonę, kuri veiks visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė naujo jungtinio banko vadovas.
Anksčiau E. Raasuke sakė, kad pagrindiniai naujojo banko klientai bus vietinės įmonės ir verslininkai. Būtent nuo vietinių įmonių ir verslininkų priklauso ekonomikos augimas, todėl bankas nori tapti geru jų partneriu, sakė jis.
Pasak jo, jungtinio banko, kuris gali kontroliuoti apie penktadalį rinkos, tikslai bus būti pastebimu Baltijos šalių rinkoje, užtikrinti puikią aptarnavimo kokybę.
E. Raasuke pridūrė, kad naujasis darinys gali būti kotiruojamas biržoje.
DNB ir „Nordea“ verslo Baltijos šalyse sujungimą, gavus priežiūros institucijų leidimus, planuojama užbaigti antrąjį šių metų ketvirtį, suformuojant antrą pagal dydį regiono banką.
