Generalinis JT sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad dėl vykstančio karo kylančios kainos padidino maisto trūkumą skurdesnėse šalyse.
Jis pridūrė, kad jei Ukrainos eksportas nebus atkurtas iki prieškarinio lygio, kai kuriose šalyse gali kilti ilgalaikis badas.
Rusijos pradėtas kruvinas karas nutraukė tiekimą iš Ukrainos uostų, iš kurių kadaise buvo eksportuojami didžiuliai kiekiai maistinio aliejaus ir grūdinių produktų, tokių, kaip kukurūzai ir kviečiai.
Tai sumažino pasaulinę pasiūlą ir sukėlė alternatyvių produktų kainų augimą. JT duomenimis, pasaulinės maisto kainos yra beveik 30 proc. didesnės nei tokiu pačiu metu pernai.
Kalba ir su Ukraina, ir su Rusija
Šią savaitę kalbėdamas Niujorke A. Guterresas teigė, kad šis konfliktas kartu su klimato kaitos ir pandemijos padariniais „kelia grėsmę, kad dešimtys milijonų žmonių gali atsidurti maisto nepritekliuje, tai ves prie prastos mitybos, masinio alkio ir bado.
Jei tik veiksime kartu, maisto užteks, pasaulyje dabar jo yra pakankamai. Tačiau jei šios problemos neišspręsime šiandien, artimiausiais mėnesiais susidursime su visuotine maisto trūkumo grėsme“, – pridūrė jis.
Jis įspėjo, kad vienintelis veiksmingas krizės sprendimas – sugrąžinti į pasaulinę rinką Ukrainos maisto produkciją, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamas trąšas.
A. Guterresas taip pat sakė, kad palaiko „intensyvų kontaktą“ su Rusija ir Ukraina, taip pat JAV ir ES, siekdamas atkurti įprastą maisto produktų eksporto lygį.
„Dėl sudėtingų saugumo, ekonominių ir finansinių padarinių, reikia visų šalių geranoriškumo“, – sakė jis.
Jo komentarai nuskambėjo tą pačią dieną, kai Pasaulio bankas paskelbė apie papildomą 12 mlrd. dolerių (11,4 mlrd. eurų) finansavimą projektams, skirtiems maisto trūkumo problemai spręsti.
Per ateinančius 15 mėnesių tokiems projektams bus skirta daugiau kaip 30 mlrd. dolerių (28,5 mlrd. eurų).
Maisto kainos itin pakilo
Rusija ir Ukraina pagamina 30 proc. pasaulio kviečių, o prieš karą Ukraina buvo laikoma pasaulio duonos aruodu, nes per mėnesį per savo uostus eksportuodavo 4,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.
Tačiau nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją, eksportas žlugo, o kainos šoktelėjo į viršų. Šeštadienį Indijai uždraudus kviečių eksportą, jos dar labiau pakilo.
JT teigia, kad Ukrainoje šiuo metu yra strigę apie 20 mln. tonų ankstesnio derliaus grūdų, kuriuos išgabenus galėtų sumažėti spaudimas pasaulio rinkoms.
Nors žmonių, susiduriančių su maisto trūkumu, skaičius augo dar prieš invaziją, trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino Maskvą dar labiau pabloginus ir taip sudėtingą padėtį.
„Rusija pradėjo grūdų karą, kurstydama pasaulinę maisto krizę. Ji tai daro tuo metu, kai milijonams žmonių, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, jau gresia badas.“
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorus Antonyus Blinkenas teigė, kad pasaulis susidūrė su „didžiausia mūsų laikų pasauline apsirūpinimo maistu krize“, kurią dar labiau paaštrino tai, ką jis pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino „pasirinktu karu“.
