Atsižvelgiant į tai, kad kainos kyla greičiau nei pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė gali įstumti daugiau žmonių į skurdą, pranešė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO), prognozuojanti, jog nedarbas visame pasaulyje didės.
TDO teigimu, kad kokybiškų darbo vietų trūkumą dar labiau padidins virtinė sutampančių krizių, įskaitant Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, stiprėjančią geopolitinę įtampą, netolygų atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir besitęsiančias tiekimo grandinių kliūtis.
„Kartu tai sukūrė sąlygas stagfliacijai – aukštai infliacijai ir mažam augimui tuo pačiu metu ir pirmą kartą nuo 8-ojo dešimtmečio“, – rašoma agentūros metinėje Pasaulinio užimtumo ir socialinių perspektyvų ataskaitoje.
TDO generalinis direktorius Gilbertas Houngbo pažymėjo, jog atsigavimas po COVID-19 pandemijos buvo ypač nevienodas mažų ir vidutinių pajamų šalyse, o nelygybę dar labiau apsunkino klimato kaita ir humanitariniai iššūkiai.
„Prognozės, kad 2023 metais sulėtės ekonomikos ir užimtumo augimas, reiškia, jog dauguma šalių artimiausiu metu nepasieks visiško atsigavimo iki priešpandeminio lygio“, – pranešime teigė buvęs Togo ministras pirmininkas.
„Dar blogiau tai, kad pažanga darbo rinkose greičiausiai bus per lėta, kad būtų sumažintas didžiulis tinkamo darbo trūkumas, kuris jau egzistavo prieš pandemiją ir kuris dar labiau padidėjo“.
Pasaulinis užimtumas praėjusiais metais išaugo 2,3 proc., tačiau šiais metais, skaičiuojama, jis padidės tik 1 proc., iki beveik 3,4 mlrd. dirbančių žmonių.
Prognozuojamas augimas yra mažesnis nei TDO anksčiau prognozuotas 1,5 proc., o tai dar labiau sustiprina niūrias perspektyvas.
„Pasaulinio užimtumo augimo sulėtėjimas reiškia, kad per COVID-19 krizę patirti nuostoliai nebus kompensuoti iki 2025 metų“, – sakoma TDO tyrimų vadovo Richardo Samanso pranešime.
Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinis nedarbas apims 208 mln. žmonių, o nedarbo lygis sieks 5,8 procento.
Tuo metu 2022 metais šis skaičius buvo 205 milijonai.
TDO teigia, kad didžiąją dalį ekonomikos sulėtėjimo sukelto šoko absorbavo dėl spartėjančios infliacijos „greitai krentantys realūs atlyginimai“, o ne darbo vietų praradimas.
2019 metais pasaulinis nedarbas siekė 192 mln. žmonių, o 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, šis skaičius išaugo iki 235 milijonų.
Tuo tarpu pasaulinis laisvų darbo vietų skaičius atėmus pasamdytų darbuotojų skaičių 2022 metais siekė 473 milijonus.
Šis skaičius apima nedirbančiuosius ir tuos, kurie norėtų dirbti, bet neieško darbo dėl to, kad juos atgrasė ankstesni nesėkmingi bandymai arba dėl kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, poreikio prižiūrėti artimuosius.
2022 metais šis rodiklis buvo maždaug 33 mln. didesnis nei 2019 metais.
„Dabartinis padėties pablogėjimas reiškia, kad daugelis darbuotojų turės sutikti dirbti prastesnės kokybės darbus, dažnai už labai mažą atlyginimą, o kartais ir per mažai valandų“, – teigė TDO.
Ataskaitoje teigiama, kad žmonės nuo 15 iki 24 metų susiduria su „dideliais sunkumais“ ieškodami ir išlaikydami tinkamą darbą.
Organizacija paragino didinti investicijas į švietimą ir mokymą, sakydama, kad du trečdaliai pasaulio jaunimo darbo jėgos „neturi pagrindinių įgūdžių rinkinio“, o tai apriboja jų darbo paieškos perspektyvas ir stumia dirbti prastesnės kokybės darbą.
Praėjusiais metais neoficialiai dirbo apie 2 mlrd. darbuotojų visame pasaulyje.
„Atsižvelgiant į labai padidėjusį neapibrėžtumą dėl ateities pasaulio ekonomikos, užimtumas sparčiausiai auga tarp neoficialių darbuotojų“, – teigė TDO, nors neoficialaus darbo sektorius skatina didžiąją dalį COVID-19 užimtumo atsigavimo.
Apskaičiuota, kad 2022 metais 214 mln. darbuotojų, arba 6,4 proc. visų dirbančiųjų, gyveno dideliame skurde ir uždirbo mažiau nei 1,90 JAV dolerio per dieną.
