„Ryte gavau žinutę, kad mėginiai yra teigiami, tai pagrindas pradėti (gaišinimo - BNS) darbus“, - BNS sakė Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Pasak jo, per keletą savaičių iš viso bus nugaišinta apie 23,4 tūkst. kiaulių.
Jis tikino negalintis pasakyti, kokio dydžio nuostolių patirs bendrovė, tačiau jie bus milžiniški.
„Nežinau, dar negalėčiau pasakyti, reikėtų savininkų klausti, tai ir paršavedės, ir paršeliai, ir bekonai, bet nuostoliai milžiniški“, - sakė V. Paulauskas.
Pasak jo, kompleksas anksčiau nukentėjo nuo klasikinio kiaulių maro, tad jau buvo pritaikęs reikiamus biosaugos reikalavimus. V. Paulauskas spėja, kad šį kartą užkratas pateko dėl žmogiškosios klaidos.
„Žmogiškasis faktorius, greičiausiai, čia suveikė, bet pats virusas oru neskrenda, jis kažkokiu būdu turėjo patekti. Manyčiau žmogiškoji klaida“, - teigė jis.
Virusas rastas vienoje iš keturių „Beržų komplekso“ fermų. Likusiose trijose fermose tyrimai dar bus atliekami, tačiau pranešimų apie kiaulių gaišimus jose veterinarai neturi.
„Šiandien suorganizuotos grupės ir jos šiandien vyks į kitas fermas, atliks klinikinį tyrimą ir paims mėginį, bet šiuo metu duomenų dėl padidėjusio gaišimo neturime“, - sakė V. Paulauskas.
„Beržų kompleksas“ gali patirti 4-5 mln. eurų nuostolių
Jonavos rajone kiaules auginančiame „Beržų komplekse“ nustačius afrikinį kiaulių marą ir išnaikinus daugiau nei 23 tūkst. kiaulių, įmonė patirs apie 4-5 mln. eurų nuostolių, sako Kiaulių augintojų asociacijos vadovas. Be to, Algis Baravykas mano, kad nuostolių patirs ir kiti rajono kiaulių augintojai, nes tikėtina, kad Europos Komisija rajoną įtrauks į griežčiausią - trečiąją afrikinio kiaulių maro zoną.
„Vakar skaičiavau, tai vien šių gyvulių (kurie bus naikinami - BNS) kaina yra apie 2 mln. eurų. Bendrai paėmus visus gyvulius komplekso fermose, tai gyvulių kaina siektų 3,3 mln. eurų. Dar reikėtų suskaičiuoti pašarų atsargas, medikamentus ir sunaikinimo išlaidas, tai nuostolis gali pasiekti 4-5 mln. eurų. Suma priklausys nuo scenarijaus - jei tik vieną padalinį naikins, tai suma bus 4 mln. eurų“, - BNS sakė Algis Baravykas.
Anot jo, net neradus viruso kitose fermose, įmonė patirs nuostolių, nes kurį laiką negalės parduoti kiaulių.
„Kiti padaliniai mažiausiai 40 dienų negalės realizuoti savo produkcijos. Gyvuliai perauga ir tampa nebepatrauklūs pirkėjams. Juos reikės parduoti už mažesnę kainą nei jų savikaina“, - sakė asociacijos vadovas.
„Beržų komplekso“ vadovė Virginija Gudauskienė BNS sakė, kad įmonė dar nėra apskaičiavusi, kiek nuostolių patirs, tačiau pabrėžė, kad verslas yra apdraustas.
„Dirba kompetentingi žmonės tais klausimais, dirba veterinarijos tarnybos. Dėliojami visi klausimai, bus naikinami gyvuliai (...). Mūsų turtas yra draustas - apdraustos kiaulės ir pašarai. Draudėjai yra informuoti. Dabar viską skaičiuojame. Per kelias valandas negali visko sudėlioti“, - BNS sakė V.Gudauskienė.
Anot jos, tikimasi, kad kitose įmonės fermose afrikinio kiaulių maro židinių nėra.
A.Baravyko manymu, Europos Komisija (EK) Jonavos rajoną turėtų įtraukti į griežčiausią - trečiąją maro zoną, tačiau kol kas neaiškus jos dydis. Šioje zonoje užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus draudžiama išvežti ne tik į ES ir trečiąsias šalis, bet ir už zonos ribų. Dabar rajonas yra antroje zonoje.
Jonavos rajone veikia dar dvi kiaulių fermos - „Pauliukai“ ir „Miva“. Šioms įmonėms taip pat gali kilti problemų.
„Tai dar vienas signalas, kad reikia būti dar labiau pasiruošus. Problema niekur nedingo. Ji kaip buvo, taip ir yra Lietuvoje. Netgi labai stengiantis, kartais nepasiseka. Kitiems laikytojams tai neturėtų turėti įtakos, išskyrus Jonavos rajono ūkininkus, nes dabar neaišku, kaip Europos Komisija pakeis rajono zoną. Garantuotai bus trečia zona, bet išlieka klausimas, kokio ji bus dydžio. Gali būti viso rajono dydžio“, - kalbėjo A.Baravykas.
Trečiadienį veterinarai gavo pranešimus, kad fermoje nudvėsė kiaulė ir keturi paršiukai, todėl buvo paimti kraujo mėginiai, aiškinantis, ar tai gali būti afrikinio kiaulių maro židinys.Keturiose komplekso fermose laikoma iš viso 37,5 tūkst. kiaulių - kitos fermose taip pat bus atliekami tyrimai dėl galimo užkrato.
„Beržų kompleksas“ 2011 metais nukentėjo nuo kitos ligos - klasikinio kiaulių maro. Tuomet buvo sunaikinta beveik 16 tūkst. kiaulių.
Afrikinis kiaulių maras jau yra smogęs vienai didelei fermai - 2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone dėl ligos sunaikinta 19 tūkst. kiaulių.
Registrų centrui pateiktoje įmonės 2016 metų ataskaitoje nurodoma, kad ji gavo 7,374 mln. eurų pajamų - 4,7 proc. daugiau nei 2015 metais (7,044 mln. eurų), jos grynasis pelnas siekė 347 tūkst. eurų (380,4 tūkst. eurų grynųjų nuostolių).
„Beržų kompleksą“ valdo 42 fiziniai asmenys - Lietuvos, Ukrainos ir Armėnijos gyventojai, o didžiausius akcijų paketus - po 19,6 proc. - turi Ukrainoje gyvenantys Radyslavas Tkačenka ir Andranikas Kazarjanas bei Andranikas Manukjanas iš Armėnijos. Dar 19,4 proc. turi Lentvaryje gyvenantis Artūras Danilovas.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.
