Jėgos struktūrų verslas: kaip kuriamos tinklinės grupuotės (II)

Siūlome vakar publikuoto straipsnio „Verslininkai su antpečiais“ tęsinį apie tai, kaip fabrikuojamos ir nutraukiamos bylos verslininkams, kas valdo verslininkus su antpečiais, kodėl tai turi įtakos verslo klimatui Rusijoje?

Tarpžinybinio tinklo grupuotės

Struktūrai, kurią sukūrė A. Bulbovas ir jo kolegos, ir kitiems analogiškiems atvejams, kurie bus minimi žemiau, būdingi kai kurie bendri ypatumai. Pirma, šios struktūros yra tarpžinybinės. Tai yra, jų dalyviai nėra tik vienos kurios nors valstybinės organizacijos darbuotojai, kurių tarpusavio santykius lemia subordinacija ir kurie formaliai yra pasiskirstę pareigomis, o atvirkščiai, šioms struktūroms priklauso įvairių organizacijų darbuotojai, ir šių darbuotojų santykius jau nulemia kiti principai.

Kiekvienas darbuotojas į naują neformalią struktūrą įneša tai organizacijai, kurioje jis dirba, arba užimamoms pareigoms specifines galimybes ir resursus. Jeigu formalios valstybinės struktūros ribose šie resursai paskirstyti (operatyviniai veiksmai, specialiosios priemonės, tardymas, priežiūra), tai naujos struktūros ribose jie gali būti sumodeliuoti naujai. Formalūs apribojimai tuo pačiu neutralizuojami, o administraciniai ir jėgos resursai naudojami be procesinių apribojimų ir panaudojami pajamoms gauti. Pavyzdžiui, vienos organizacijos darbuotojai užtikrina ryšius su šalies politine vadovybe (priedanga), kiti – parūpina technines priemones informacijai rinkti, treti – kontroliuoja tardymų eigą, ketvirti – rūpinasi priežiūros funkcijos neutralizavimu, penkti tampa tarpininkais arba ryšio palaikymo su verslininkais grandimi, šešti – sudaro galimybes daryti įtaką teismams, ir t.t.

Antrasis valstybinio jėgos struktūrų verslo ypatumas yra tinklinė organizacija. Tai reiškia, kad tokia organizacija veikia pagal asmeninių ir horizontalių santykių tarp valstybės tarnautojų principus, kurių nenumato formali organizacija. Tinklinė organizacija yra lankstesnė ta prasme, kad reikalui iškilus ji gali įtraukti į darbą naujas grandis, laikinai „pajungti“ ką nors konkrečiam uždaviniui spręsti. Toks tinklas susiformuoja skersai valstybinių organizacijų hierarchijos ir pareigybinės struktūros, panaikinant formalias pareigas ir rangus ir iš naujo nustatant statusus – priklausomai nuo to, kas kokius uždavinius gali spręsti grupės komercinių projektų ribose.

Atsižvelgdami į šiuos ypatumus mes galime šį reiškinį įvardinti kaip Tarpžinybinės tinklinės grupuotės (TTG). Valstybės tarnautojai įeina į TTG ne ištisais skyriais ar valdybomis – tą būtų žymiai sunkiau nuslėpti ir sunkiau suderinti su oficialiąja tarnyba – o po vieną ar po keletą žmonių iš įvairių žinybų ar skyrių. TTG įgalina suderinti tarnybines pareigas su komercinių interesų realizavimu būtent dėl to, kad jos nenaudoja oficialių struktūrų, o jas rekombinuoja, įjungdamos į naują tinklą.

Reketavo verslininkus

2006 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbtas nuosprendis nusikalstamos grupuotės nariams. Šiai grupuotei priklausė Ypatingųjų situacijų ministerijos (YSM) generolas leitenantas Vladimiras Ganiejevas, kuris buvo YSM saugumo valdybos viršininkas, milicijos pulkininkas ir Maskvos kriminalinės paieškos (MKP) antrojo skyriaus viršininko pavaduotojas Jevgenijus Taratorinas, du MKP neteisėtos ginklų apyvartos kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojai Jurijus Samolkinas ir Vladimiras Lysakovas, taip pat turintys pulkininko laipsnius, ir dar trys to paties padalinio vyresnieji operatyviniai įgaliotiniai papulkininkiai. Ši TTG buvo sukurta „skersai“ dviejų žinybų -YSM ir MKP, apjungdama V. Ganiejevo – ministro pavaduotojo – politinį resursą ir dviejų MKP skyrių darbuotojų operatyvines galimybes ministrų pavaduotojų lygyje. Prie V. Ganiejevo tarpžinybinės tinklinės grupuotės buvo taip pat privati saugos įmonė. Pagal tardytojų versiją grupuotė užsiiminėjo pinigų reketavimu iš verslininkų (jiems buvo keliamos baudžiamosios bylos) ir saugos paslaugų teikimu privačioms kompanijoms.

Parūpino stogą

Tinklinės grupuotės kontūrai matomi ir byloje dėl „stogo parūpinimo“ pogrindiniam lošimų verslui Maskvos srityje (tyrimas iki šiol nebaigtas). Byloje figūruoja verslininkas Ivanas Nazarovas, kazino tinklo valdytojas, ir ne mažiau kaip dešimt įvairių teisėsaugos žinybų darbuotojų, kuriems, kaip teigia savo parodymuose I. Nazarovas, buvo mokami mokesčiai mainais už galimybę toliau verstis neteisėtu lošimų verslu. Pagal tai, kas buvo areštuotas narpliojant šią baudžiamąją bylą, galima įsivaizduoti šios tinklinės grupuotės struktūrą. Į ją įėjo keletas prokuratūros atstovų, tarp jų Maskvos srities prokuroro pavaduotojas Aleksandras Ignatenka, prokuratūros tardytojų priežiūros valdybos viršininkas Nikolajus Urumovas, Noginsko ir Klino prokurorai, buvę Odincovo ir Serpuchovo prokurorai; buvęs Maskvos srities Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos (VVRV) darbuotojas, kuris atliko tarpininko ir VVRV viršininko Nikolajaus Golovkino patikėtinio vaidmenį; trys Maskvos srities kovos su ekonominiais nusikaltimais valdybos darbuotojai (papulkininkis, majoras ir kapitonas), o taip pat du Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialiųjų techninių priemonių biuro, užsiimančio nusikaltimais aukštųjų technologijų srityje, „K“ valdybos darbuotojai (pulkininkas ir papulkininkis).

Į šią tinklinę grupuotė buvo įtraukti mažiausiai trijų organizacijų techniniai ir administraciniai resursai: prokuratūros, kuri kontroliuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą ir tyrimą, valdžia, beje, keliuose srities rajonuose; VRM „K“ valdybos darbuotojų techninės galimybės (jie klausėsi pokalbių ir rinko informaciją tiek apie kitų tinklinės grupuotės bendrininkų veiksmus, tiek apie verslininkus, kuriems vėliau būdavo iškeliamos bylos); operatyvininkų galimybės atskleisti „ekonominius nusikaltimus“.

Vertė priklauso nuo užimamų pareigų

Kalbant apie organizuotas nusikalstamas grupuotes (ONG) griežtos hierarchinės organizacijos atsiradimas aiškinamas disciplinos ir prievartos kontroliavimo būtinybe, konkuruojant su kitomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir esant pavojui, kuris kyla iš valstybės. Narystė ONG ar mafijinėje šeimoje buvo pagrindinis individo statusas, o ištikimybė šeimai – vienas iš svarbiausių narystės principų.

Tinklinė grupuotė (TTG) taip pat yra neformali organizacija, tačiau jos bendrininkų priklausomybė kitoms organizacijoms neprieštarauja dalyvavimui TTG, dargi atvirkščiai, yra suprantama ir laikoma įtraukimo į TTG sąlyga. Jos bendrininkai turi tiek vertės, kiek užima atitinkamas pareigas, kurios suteikia galimybę veikti valstybės vardu, arba turi slaptus ryšius su dirbančiais valstybės tarnautojais, kas dažniausiai būna charakteringa „buvusiems“. TTG savo esme yra oportunistinė, kadangi narystė jose yra antrinis užimtumas, ir veikla TTG labui neatima viso bendrininkų laiko, o vykdoma epizodiškai. Tokiu būdu, dalyvavimą TTG žmogus turi mokėti suderinti su savo tiesioginių pareigų vykdymu. Ši ypatybė charakteringa taip vadinamiems „padaliniams kovai su ekonominiais nusikaltimais“, kur įtariamieji būna kompanijų direktoriai arba savininkai, o operatyvinės priemonės, kurių operatyvininkai imasi, vykdydami savo tarnybines pareigas, yra kartu ir šantažo, prievartavimo ar reguliarios „duoklįs“ mokėjimo užkorimo priemonė.

Valstybinė prievarta

Galimybės pridaryti žalos įmonei vadovaujančio subjekto darbui, vykdant operatyvines priemones ir tardyminius veiksmus baudžiamojoje byloje duoda valstybės tarnautojams galimybę užsiiminėti jėgos struktūrų verslu. Taip pat, kaip ir ankstesniu, banditišku pavidalu, įstatymo vardu veikiančių jėgos struktūrų verslas gali kisti nuo paprasto turto prievartavimo iki sudėtingesnio paslaugų rinkinio ir ilgalaikių jėgos partnerystės rūšių. Lemiamą reikšmę turi galimybė sutrikdyti kompanijos darbo ritmą, o taip pat naudoti fizinę prievartą, tai yra, žmogų areštuoti ir ilgam atimti laisvę, taip pat naudoti kankinimą ir kitas fizinio poveikio priemones.

Teisiniu požiūriu valstybės resursų panaudojimas vykdomas baudžiamosios bylos mastu, o norint bylą iškelti reikia turėti pakankamai požymių, kad yra nusikaltimo sudėtis. Bet ar pakanka įrodymų bylai kelti sprendžia atskiri žmonės, be to, daug kas priklauso ir nuo nusikaltimo rūšių. Radus objektyvius požymius (lavonas, kūno sužalojimai, įsilaužimo pėdsakai) arba nukentėjusiam žmogui parašius pareiškimą pagrindas kelti baudžiamąją bylą yra nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų darbuotojų pozicijos. Kitais atvejais, ypač ekonominių nusikaltimų srityje, kai tie nusikaltimai dažniausiai priklauso nuo to, kokios veikos kriminalizuotos ir kaip aprašytos, vadinamojo pakankamo pagrindo buvimas žymiai labiau priklauso nuo atskirų žmonių aktyvumo ir nusistatymo. Jeigu sukuriama tokia socialinė organizacija, kaip tinklinė grupuotė, kuri leidžia fabrikuoti „pakankamą pagrindą“ baudžiamosioms byloms iškelti šios organizacijos bendrininkų interesais, ir į ją įeina visų instancijų atstovai, tai jų nusistatymas ir sprendimas bus vienintelis pagrindas valstybinei prievartai naudoti be jokios sąsajos su įstatymais.