Dėl ko gi verda šis mūšis? Prieinamos sveikatos apsaugos įstatymas, kuris Kongreso buvo priimtas 2010 m. ir įsigalioja nuo šių metų spalio 1 d., turėtų suteikti sveikatos draudimą bene 40 milijonų amerikiečių. Kyla klausimas, kodėl respublikonai taip priešinasi įstatymui, kuris prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų suteikia tokiam kiekiui žmonių? Pagrindinė kritika, susijusi su konceptualiais dalykais – žmogaus pasirinkimo laisve, kadangi „sveikatos draudimas yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir ne valstybės reikalas į jį kištis“. Teiginiai „kaip galima įstatymu priversti žmogų draustis“ ir panašiai – vieni populiariausių, diskutuojant apie problemą jau ir teisinėje erdvėje.
Kita vertus, būtina pažvelgti ir į kitą šio reikalo pusę – didžiulis žmonių skaičius yra praktiškai atribotas nuo galimybės naudotis sveikatos priežiūra, jų neapdraudžia darbdavys, o patys galimybių tai padaryti neturi (sakykime, dirba savarankiškai). Įstatymas taip pat reikalauja, kad visos JAV valstijos padidintų sveikatos apsaugos išlaidas skurdžiausiems amerikiečiams. Tai taip pat sukėlė nepasitenkinimą dėl suverenių valstijų teisių apribojimo. Respublikonai jau bemaž 40 kartų bandė blokuoti pastarojo įstatymo priėmimą, todėl kol biudžete yra numatyta šio įstatymo finansavimui „eilutė“, tol bus bandoma blokuoti susitarimą dėl biudžeto.
Tiesioginis poveikis JAV ekonomikai bus ribotas, žinoma, jei Kongresas netemps laiko ir pasieks susitarimą. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, derybos gali užtrukti iki dviejų su puse savaičių ir kainuoti apie 0,2 proc. BVP. Tačiau yra ir netiesioginės sąnaudos, kurios akivaizdžiai bus didesnės. Pirmiausia – neigiamos įmonių ir gyventojų nuotaikos, kurios paveiks vartojimo ir investicijų sprendimus. Antra – neigiamas signalas pasaulio rinkoms. JAV buvo svarbus veiksnys pasaulio paklausos atsigavime, o tokiais sprendimais pasaulio investuotojams siunčiamas signalas apie netvarką šalyje. Optimizmo tai tikrai neįpučia.
Nors tarp respublikonų ir demokratų pastaruoju metu nesutarimai kyla dažnai, greičiausiai, noro surasti kokį kompromisą tokiu, visgi pakankamai sudėtingu metu, – nebuvo. Tokios nuotaikos didina neapibrėžtumą tarp investuotojų globalioje erdvėje. Kitos stabdomos JAV vyriausybinių institucijų veiklos pasekmės – greičiausiai bus atidėtas privataus sektoriaus užimtųjų statistinių duomenų paskelbimas, kurį buvo planuojama skelbti šį penktadienį. Tai aiški indikacija, kad niekas nenori dar labiau padidinti neapibrėžtumo, šiuo metu tvyrančio finansų rinkose. Tiesa, finansų rinkų reakcija kol kas nebuvo labai ryški. Tačiau nesant sprendimui, matyt, neigiamų korekcijų lūkesčiai tik didės.
Kyla klausimas, koks galimas poveikis JAV Federalinei rezervų sistemai? Kitas Federalinio atvirosios rinkos komiteto sutikimas planuojamas spalio 29 – 30 d. Taigi tikimybė, kad JAV FED sistema pradės palaipsniui mažinti ekonomikos skatinimą yra dar mažesnė, o sprendimai, tikėtina, bus nukelti gruodžio mėnesiui. O jei nesutarimai dėl biudžeto ir skolos limito užsitęs su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis – pinigų politikos griežtinimas bus nukeltas dar vėlesniam laikui. Visgi kol kas vyrauja lūkesčiai, kad politikai susitars dėl biudžeto ir naujų JAV vyriausybės skolų limito spalio 17 d., arba šiek tiek vėliau, kai Kongresas Finansų ministerijai turės padidinti įgaliojimą skolintis daugiau. Prie tam tikro kompromiso turės, matyt, prieiti abi pusės.
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
