Pirma. Tik padirbti pinigai yra centrinio banko skolinami už bazinėmis vadinamas palūkanas kitiems bankams, kurioms mokėti reikia naujų pinigų, kurie vėl padirbami ir paskolinami, vėl už palūkanas, ir t.t. Tokiu būdu pinigų kiekis be paliovos auga, ir netgi eksponentiškai. Nei naftos gavyba, nei prekių ar paslaugų gamyba tokia sparta neauga. Iš čia - infliacija.

Antra. Tiek naftos, tiek grūdų pasaulines kainas tebematuojame doleriais, kuriuos valdo privatus nuo 1913 metų bankas, vadinamas Federaliniu rezervų banku. Doleris tebėra pasaulio rezervinė valiuta, tokiu būdu pasaulis ne tik dirbo/dirba už dolerį, bet ir už savo tarpusavio atsiskaitymus tebemoka Federaliniam rezervui. Federalinis rezervas dosniai skolina JAV vyriausybei ir ūkiui, iš čia, didele dalimi, ir JAV ekonomikos svarba.

Trečia. Akcijos brango todėl, kad prekiautojai tikėjo tuo nepaliaujamu brangimu, ir pinigų perteklių (žr. pirma) sėkmingai " utilizuodavo" akcijų biržose. Tai buvo tapatinama su ekonomikos augimu. Kai to tikėjimo neliko, akcijų rinkos susvyravo, o niekur nedingęs pinigų perteklius nukeliavo į maisto ir energetikos sektorių. Pinigų valdytojų išskaičiavimas paprastas - maistą ir energiją žmonės pirks bet kokia kaina. Kad toks scenarijus nėra atsitiktinis, verčia manyti bankų propaguojama "grynoji infliacija" - be maisto ir be energijos kainų. Kad toks žaidimas nėra šių dienų išradimas, iliustruoja JAV politiko Henry Alfred Kissinger beveik keturiasdešimties metų senumo žodžiai: " Control oil and you control nations; control food and you control the people; control money and you control the world." Kur tie pinigai yra dabar, kai naftos kainos krito? Niūriausia hipotezė tokia - jie karo pramonėje.

Ketvirta. Jokiais fiziniais rezervais nedengti šiandieniniai pinigai (Google: Fiat Money) ir skolomis bei palūkanomis grįstas monetarinis mechanizmas įstatymiškai yra įteisintas politikų. Politikų valioje jį pakeisti. Kol tai nebus padaryta, turėsime pučiamus ir sproginėjančius pinigų burbulus, vadinamus finansų, akcijų rinkų ar tiesiog ekonomikos krizėmis, skaitysime apie visokius lūkesčius bei neramumus šen bei ten bei apie tų lūkesčių ir neramumų poveikį toms ir anoms kainoms, ir visi savo darbu dengsime bankininkų pūstų burbulų sukeltus nuostolius.