Energetikos srities klausimai šiuo metu Lietuvoje sulaukia itin daug dėmesio. Diskusijose dėl naujos atominės elektrinės netrūksta angažuotumo, dažnai balansuojančio ant emocionalumo ir racionalumo ribos. Profesorė Victoria Sutton iš Texas Tech universiteto mielai sutiko pasidalyti savo įžvalgomis ir atsakyti į aktualiausius šios srities klausimus. Pašnekovės sąsajos su JAV bei kompetencija leidžia jai pateikti pakankamai neutralų ir kartu profesionalų požiūrį į daugelį energetikos srities problemų, kurios ypač svarbios Lietuvai.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykote prieš keletą metų. Kiek žinau, Jus su Lietuva sieja ne tik darbiniai ryšiai ar prielankumas Vytauto Didžiojo universitetui.
Taip, labai džiaugiuosi turėdama galimybę atvykti į Lietuvą, šalį, iš kurios kilęs mano tėvas.
Puiku, labai tuo džiaugiuosi. Šiandien su Jumis norėčiau pasikalbėti apie energetiką. Visų pirma paprašysiu Jūsų trumpai papasakoti apie savo patirtį energetikos teisėje.
Esu aplinkosaugos teisės specialistė. Tiesiogiai su energetikos teise siejasi mano pareigos JAV transporto departamente, kur esu vyriausioji konsultantė inovatyvių technologijų tyrimų klausimais. Man tenka gilintis į vandenilio energetikos ekonomikos problemas, aktualius šios srities tyrimus, užsiimti moksline veikla. Energetikos klausimais konsultavau ir Džordžo V. Bušo administraciją. Pavyzdžiui, dabar dar prisidedu prie Nacionalinėje inžinerijos akademijoje vykdomų tyrimų, kuriais siekiama surasti naujų energetikos alternatyvų automobilių vidaus degimo varikliams. Transporte suvartojama apie 33 proc. visų energijos išteklių, tad, sutvarkius šios srities klausimus, trečdalis problemos būtų išspręsta.
Įspūdinga. Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti santykius tarp teisės ir politikos formuojant energetikos strategiją?
Energetika labai glaudžiai susijusi tiek su politika, tiek su ekonomika bei darbo vietomis. Energetikos politika taip pat tiesiogiai susijusi su rinkimų rezultatais, o tai aktualu prezidentūrai bei kongresui. Mano naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad dujų kainos tiesiogiai koreliuoja su požiūriu į energetikos politiką. O įvertinus bendrą valstybės energetikos politiką, akivaizdžiai matomi glaudūs ryšiai ir su nacionaliniu saugumu, kas savaime formuoja prezidento etinį ir teisinį įsipareigojimą.
Lietuvos energetika tikriausiai taip pat yra glaudžiai susijusi politika ir teise, ypač kiek tai siejasi su dujų įsigijimu iš Rusijos, kadangi Lietuva iš esmės yra visiškai priklausoma nuo energijos importo iš šios valstybės. Šiuo metu Lietuva svarsto įvairias alternatyvas, kurios leistų sumažinti šią priklausomybę: naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybą, naujų elektros energijos jungčių su Lenkija ir Švedija įrengimą.
Kaip Jūs vertintumėt turbūt vieną iš šiuo metu aktualiausių klausimų, naujosios atominės elektrinės statybą, atsižvelgiant į Lietuvos energetinio nepriklausomumo nuo Rusijos kontekstą?
Iš tiesų, Lietuva yra labai įdomioje situacijoje. Iki 2004 metų atominės energetikos srityje šalis buvo nepriklausoma, tačiau uždarius atominę elektrinę ji tapo visiškai priklausoma nuo išorinių šaltinių ir pastoviai augančių energijos kainų. Nekyla nė mažiausių abejonių, kad dabar nauja atominė elektrinė suteiktų Lietuvai energetinę nepriklausomybę. Kitas faktorius yra tai, kad jau planuojamos naujos atominės elektrinės Lietuvos kaimynystėje: dar vienos elektrinės statyba iš esmės nepakeistų branduolinės energetikos keliamo pavojaus ir rizikos masto. Galimybė išgauti dujas iš gamtinių išteklių (skalūnų) būtų neabejotinai puikus energetikos šaltinis. JAV šių išteklių mes irgi turime pakankamai, tačiau susiduriame su kita problema: negalime jų išgauti ten, kur jų reikia. Trumpiau tariant, aš teigiamai vertinu naujo terminalo statybą, nes jis, mano nuomone, ženkliai prisidėtų prie energetikos nepriklausomybės.
Ką Jūs manote apie alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo ir saulės energija, bei jų įtaką Lietuvos nepriklausomybei nuo Rusijos?
Mano nuomone, reikėtų taikyti ir šias alternatyvas. Energetikos srityje rekomenduojama naudoti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius. Vėjo energija vis plačiau panaudojama, pavyzdžiui, Teksaso valstijoje ji itin stipriai išplėtota. Lietuvoje aš taip pat mačiau keletą vėjo malūnų ir, manau, kad tai tikrai perspektyvu. Tačiau galbūt perspektyviausia alternatyva ateičiai būtų vandenilis. Žinoma, šiandien dar neįmanoma taikyti jo plačiai, bet mes turime tęsti tyrimus šioje srityje. Kiek žinau, Lietuvoje jie taip pat yra vykdomi. Manau, kad alternatyvi energija per artimiausius 100 metų turėtų sudaryti mažiausiai 40 proc. visos energetikos. Bet kuriuo atveju, vien tik šios alternatyvos, nors ir žymiai prisidės, tačiau nesuteiks valstybei energetinės nepriklausomybės. Kaip bebūtų, Lietuvoje dar yra galimybių gerokai išvystyti vėjo energiją.
Grįžtame prie branduolinės energetikos. Kadangi alternatyvių energijos šaltinių plėtojimas dar užtruks – kokią grėsmę aplinkai kelia naujos atominės elektrinės statyba?
Mano žiniomis, atominių elektrinių statybose ir toliau ketinama naudoti vandeniu vėsinamus reaktorius. Anksčiau buvo daug diskusijų dėl to, kaip šie reaktoriai pakelia temperatūrą vandens telkiniuose, tarkim netoli elektrinės esančiuose ežeruose, o tai, žinoma, pakeičia visą ežero ekologinę sistemą. Tačiau šiuo metu žinoma gerokai daugiau apie šias technologijas, todėl esame pasiruošę daugiau investuoti į aplinkos apsaugą. Sutinku, kad praeityje padaryta nemažai klaidų, kurių, statant naują atominę elektrinę, galima išvengti, be to, naujieji reaktoriai yra gerokai saugesni. Tačiau susidūrus su nelaimėmis, tokiomis kaip Japonijoje, tenka pristabdyti su atomine energetika susijusius projektus ir atidžiau įvertinti esamą situaciją, o tai nėra blogas dalykas. Esminė JAV atominės energetikos problema yra ta, kad naujos elektrinės statybos užtrunka bent 20 metų, todėl energetinės nepriklausomybės įgijimas gali užsitęsti. Manyčiau, kad statyba užtruks ir Lietuvoje, nes tai ganėtinai ilgas procesas, reikalaujantis įvertinti poveikį aplinkai ir kitus faktorius.
Apibendrinant mūsų diskusiją, sakykite, kokią energetikos politiką rekomenduotumėte Lietuvai kaip labiausiai užtikrinančią saugumą ir energetinę nepriklausomybę?
Visų pirma, tai priklausytų nuo to, kokių tikslų yra siekiama: ar ketinama tapti energetikos tiekėju (pardavėju); ar siekiama užkonservuoti energetiką; ar pagrindinis dėmesys skiriamas alternatyviems energetikos šaltiniams, ar šių kategorijų visumai. Mano nuomone, artimiausioje ateityje Lietuva turėtų siekti tapti energetikos pardavėju.
Nuoširdžiai ačiū Jums, prof. Victoria Sutton, už pokalbį!
Viešnią kalbino Charlesas F. Szymanskis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Prof. Victoria Sutton yra nuolatinė vizituojanti dėstytoja VDU Teisės fakultete, kuriame skaito aplinkosaugos teisės, bioterorizmo ir biosaugumo teisės paskaitas. Šalia minėtųjų sričių, profesorė dar tyrinėja aplinkosaugos ir energetikos bei teisės ir mokslo sąlyčio problemas. Nuo 1999 metų V. Sutton užima profesorės pareigas Texas Tech universitete bei yra šio universiteto Biogynybos, teisės ir viešosios politikos centro direktorė – tai vienintelis toks centras JAV teisės akademinėse institucijose. Prieš tapdama Texas Tech universiteto profesore, V. Sutton dirbo JAV Prezidento administracijos Baltųjų rūmų Mokslo skyriaus bei JAV Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus padėjėja. Profesorė yra išleidusi keletą išsamius mokslinius tyrimus pristatančių knygų (naujausia jų – „Teisė ir biotechnologijos“ – išėjo 2007 m.) bei nemažai mokslinių straipsnių, ji yra daugelio mokslinių konferencijų pranešėja. Įdomu tai, kad profesorės šaknys yra Lietuvoje – jos seneliai ir tėvas yra lietuviai; dėl to nenuostabu, kad V. Sutton yra didelė Lietuvos gerbėja, domisi jos istorija ir nūdienos aktualijomis bei problemomis.
