Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas kiek anksčiau ketvirtadienį paskelbė šį sprendimą, kuris reiškia, kad kaina už dujas Ukrainai didėja 100-u dolerių iki 485 dolerių už 1 000 kubinių metrų.
Paprašytas pakomentuoti šį žingsnį, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad „energijos kainą turėtų apspręsti rinkos“.
„Šaliai nederėtų naudoti išteklių ir kainodaros sąlygų kaip politinio spaudimo priemonės kištis į Ukrainos ar kurios nors kitos šalies (reikalus)“, – sakė jis.
Pasak J.Carney, Vašingtonas skatina savo sąjungininkes prie Ukrainos vakarinių sienų imtis žingsnių dėl reversinio dujų tiekimo į Ukrainą, kad Kijevo vyriausybė turėtų prieigą prie papildomų išteklių, jei to reikėtų.
Šie Baltųjų rūmų atstovo spaudai komentarai atspindi poziciją, kurią trečiadienį, prieš pastarąjį Maskvos žingsnį, išsakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), dalyvavęs JAV ir Europos Sąjungos Energetikos tarybos susitikime Briuselyje.
„Jokia šalis negali naudoti energijos išteklių slopinti žmonių aspiracijas“, – pabrėžė jis.
Maskvos ryžtą spausti Ukrainą parodė ir Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ paskelbtas reikalavimas Ukrainos valstybinei energetikos bendrovei „ Naftogaz“ nedelsiant imtis žingsnių sumokėti skolą už anksčiau gautas dujas, kuri siekia daugiau nei 2,2 mlrd. dolerių.