Daugiau nei prieš kelias savaites patvirtintas JAV finansinių rinkų gelbėjimo „krepšelis“ pamažu pradeda tuštėti.
Vietinės finansų institucijos, gavusios materialią injekciją, atrodo, sukėlė pavydo jausmus kitiems - kredito įstaigų akreditacijos neturintiems ar užsienio kapitalu finansuojamiems finansų rinkų dalyviams.
Įdomybės prasidėjo, kai mėnesio pradžioje vienas stambiausių JAV kreditinių kortelių gamintojų „American Express“ pranešė, kad atleis dešimt procentų (t.y. apie septynis tūkstančius) darbuotojų ir įšaldys kai kurias algas. Šį žingsnį bendrovė aiškino naujuoju kaštų mažinimo planu. Iki 2009 m. „American Express“ tikisi išlaidas sumažinti apytiksliai dviem milijardais eurų. Bendrovė sustabdė kitų metų uždarbio didinimo programą bei kol kas nepriims naujų darbuotojų.
Keisčiausia, kad praėjus vos kelioms dienoms po naujojo kaštų taupymo plano pristatymo, įmonė pateikė prašymą tapti komerciniu banku, esą taip galėsianti lengviau pritraukti kapitalo. Tapęs komerciniu banku „American Express“, kaip ir žadėjo, puolė „pritraukinėti kapitalo“, tik ne iš fizinių ar juridinių asmenų (kaip tai yra įprasta!), o iš JAV finansinių rinkų gelbėjimui paruošto valstybės iždo. Mat banko holdingo statusas garantuoja įmonei prieigą prie „pigių pinigų“ dalybų.
Pasekę „American Express“ pavyzdžiu, prie JAV gelbėjimo „krepšelio“ bando prisikasti net ir ne amerikietiško kapitalo įmonės. Naujausias pavyzdys – olandų draudimo bendrovė „Aegon“. Pateikęs prašymą perimti Merilendo valstijos banką „Suburban Federal Savings Bank“ draudikas jau dabar teigia, jog kai tik JAV institucijos sandėriui pritars, šis iškart apeliuos į bendrovei taip reikiamus 800 milijonų dolerių.
„Financial Times“ duomenimis, „Aegon“ būstinė Hagoje dar visai neseniai Nyderlandų karalystės buvo paremta „kukliais“ trimis milijardais eurų, kurie turėtų padėti įmonei išgyventi sunkiuosius laikus. Be abejo, kam imti tik vieną „pašalpą“, kai gali paimti dvi!? Pastarasis žingsnis pabudino vietines JAV draudimo bendroves, kurios jau taikosi į vieną ar kitą kredito įstaigą, kad tik galėtų gauti priėjimą prie „pigių pinigų“.
Kalbos apie JAV gelbėjimo planą nurimo, vos tik jam įsigalėjus. Akivaizdu, kad plano vykdymui ar priežiūrai niekas tiek daug dėmesio neskiria, o gal ir nenori skirti. Visiems prabėgo pro akis, kad vienai didžiausių JAV bankų grupei „Bank of America“ iš gelbėjimo plano buvo „atskaičiuota“ apytiksliai 50 milijardų dolerių. Tik mažai kam žinoma, kam jie buvo panaudoti, kaip kad pvz. naujiems apsipirkimams Kinijoje. „Bank of America“ padidino turimų „China Construction Bank“ akcijų kiekį iki beveik 45 milijardų akcijų, kurių bendra vertė siekia apytiksliai 24 milijardus dolerių. Ar tai tokia gelbėjimo plano paskirtis?
Šie bei kiti pavyzdžiai galėtų akivaizdžiai būti geros pamokos ir Lietuvos vyriausybei, diegiant naująjį krizės įveikimo planą.
