Vos per šešerius metus Lietuvoje įvyko jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo proveržis. Jo katalizatoriumi tapo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoti projektai, kurie jų įgyvendintojams padėjo įsitikinti: Lietuvoje auga nauja, iniciatyvi ir atkakli „atrastoji“ karta.
Jaunoji karta, kuri aktyviai dalyvauja priimant sprendimus. Kuriai rūpi, kuri domisi, ieško naujų galimybių ir eina į priekį. Karta, kuri noriai lieka savo regionuose, nes čia nestinga galimybių ir erdvės reikštis.
Pasak Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacijos analizės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Lauros Bačinskienės, tai – ne vien skambios frazės, nes Lietuvoje, siekiant jaunimą paversti ne „prarastąja“, o „atrastąja“ karta, kaip Paryžiuje neseniai yra palinkėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasistūmėta nepaprastai daug. Specialistės teigimu, per pastaruosius keletą metų jaunimo politikos formavimo bei įgyvendinimo srityse nuveikta tiek, kad galime ne tik lygiuotis su kitomis ES šalimis, bet ir būti joms pavyzdžiu. „Ir ne tik kaimynėms Latvijai ar Estijai, bet ir tokioms ilgalaikę patirtį įgyvendinant integruotą jaunimo politiką turinčioms šalimis kaip Vokietija, Prancūzija, Norvegija, Švedija, Suomija“, - įsitikinusi L. Bačinskienė.
Jaunimo reikalų departamento specialistė nurodo ir pagrindinę tokio proveržio priežastį – Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuotus apie 12 mln. Lt vertės projektus „Partnerystės tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių skatinimas įgyvendinant integruotą jaunimo politiką“ bei „Integruotos jaunimo politikos plėtra“. Pirmasis – jau pilnai užbaigtas, antrasis tęsis dar keletą metų, iki 2015-ųjų, tad veiklų, kurias paskatino šie projektai, sąrašas greičiausiai dar pailgės. „O kol kas galima džiaugtis, kad parengtas vienas nacionalinis ir 60 savivaldybių planų bei visų jų pusmečio įgyvendinimo stebėsenos kontrolės ataskaita, o visoje šalyje įvyko net 477 jaunimo politikai skirti renginiai“, - sako projekto „Integruotos jaunimo politikos plėtra“ vadovas Vydūnas Trapinskas.
Pašnekovas priduria, kad projektų, kuriems iš ES fondų skirta suma viršijo 10 mln. Lt, įgyvendinimo metu visose Lietuvos savivaldybėse parengti jaunimo problematikos tyrimai, sukurtos ir pradėtos vykdyti strategijos svarbiausioms problemoms spręsti.
Nevyriausybinis sektorius įgavo pasitikėjimo
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai sutartinai tvirtina, kad ypač svarbu tai, jog projektai suteikė galimybę aktyviau dirbti su nevyriausybiniu sektoriumi: rengti mokymai jo darbuotojams, įvertinta nevyriausybinių jaunimo organizacijų veiklos kokybė bei jaunimo darbuotojų kompetencijos. Be to, jos pakviestos intensyviau bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis. Tai – labai reikšmingas postūmis, nes dar 2007-ųjų pabaigoje, kai visoje ES į viešosios politikos formavimą buvo vis aktyviau įtraukiamas nevyriausybinis sektorius, Lietuvoje jis vis dar buvo itin silpnas.
„Galima teigti, jog dar prieš 5-6 metus nevyriausybinės organizacijos (NVO) apsiribodavo projektų rengimu, nors iš jų jau buvo tikimasi konkurencingų pasiūlymų, gebėjimo teikti paslaugas, ieškotis alternatyvių finansavimo šaltinių“, - sako V. Trapinskas.
O štai dabar bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi rezultatai išties džiuginantys. Tai, kas pradžioje buvo tik sumanymas suteikti erdvę skirtingoms valstybės institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms jaunimo politikos srityje, kad visi galėtų susėsti prie vieno stalo ir kalbėtis, virto naujomis ir efektyviomis bendradarbiavimo formomis ir bendrų veiksmų koordinavimu.
Pavyzdžiui, parengta Jaunimo darbuotojų sertifikavimo metodika, pagal kurią įvertinta daugiau nei 400 su jaunimu dirbančių asmenų. „Daliai jų išsyk suteikti sertifikatai, kitiems pasiūlyti kvalifikacijos kėlimo kursai“, - vardija L. Bačinskienė. Šį sąrašą galima tęsti ir toliau. Mat buvo sukurta ir įgyvendinta Jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika, kuri suteikė galimybę pamatyti save kitų akimis ir rasti naujų tobulėjimo sričių net 30-čiai jaunimo organizacijų.
Tarp įdomesnių praktikų, gerinant darbuotojų gebėjimus, verta paminėti Telšių rajono Džiugėnų kaime įrengtą patirtinio jaunimo centro bazę, kurioje pradedamos vykdyti mokymų programos, pagrįstos patirtinės pedagogikos metodais. „Tokie mokymai orientuoti į mokinius, neformalias jaunimo grupes bei organizacijas, socialinius bei jaunimo darbuotojus. Programų turinys nukreiptas į asmenybės vystymąsi per savęs suvokimą ir refleksiją, taip skatinant pasitikėjimą savimi ir savigarbą“, - patirtinės pedagogikos esmę aiškina V. Trapinskas.
Svarbiausia – jaunimo iniciatyva
Vis dėlto be finansinės paramos ne mažiau svarbūs buvo ir jaunimo užsidegimas bei iniciatyvumas. “Pakako įgyvendinti projektą septyniose savivaldybėse, ir jis bemat išplito po visą Lietuvą. Akivaizdu, kad šalies jaunimas „užaugo“ ir yra pasirengęs imtis iniciatyvos bei kurti savo ateitį. Šiems žmonėms, kad ir kas nutiktų, jau nebeprilipdysime „prarastosios kartos“ etiketės. Tai – atrastoji karta“, - jaunimo iniciatyvomis džiaugiasi L. Bačinskienė.
Ji pasakoja, kad pirmojo etapo metu savivaldybėms buvo padedama įvertinti jose gyvenančių jaunuolių poreikius, nustatyti jaunimo politikos prioritetus, sukurti pavyzdinius jaunimo centrus bei stiprinti bendradarbiavimą su NVO.
Paaiškėjo, kad to nepakanka, tad iš pirmojo projekto gimė ir antrasis, skirtas integruotos jaunimo politikos plėtrai. Šiame etape siekta konsoliduoti gerąsias praktikas, įdiegti efektyvią jaunimo darbuotojų sertifikavimo sistemą bei veiksmingas bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevalstybinio sektorių formas. Savivaldybėse, kuriose veiklą tęsė jaunimo centrai, taip pat buvo suteikta lėšų jaunimo darbuotojams įdarbinti. Pagrindinė jų užduotis buvo skleisti gerąją patirtį kitoms šalies savivaldybėms, norinčioms įsisteigti jaunimo centrą.
Ir šiuo atveju svarbiausiu faktoriumi buvo ne savivaldybės dydis ar finansinė padėtis, o jaunimo iniciatyvumas. „Sėkmės istorijų gali papasakoti tiek Klaipėdos, tiek ir Telšių savivaldybės, nors jos skiriasi ir gyventojų skaičiumi, ir skiriamomis lėšomis“, - pastebi jaunimo reikalų specialistai.
