Tai išgirdo Šiaulių jaunimas, daugiausia – Profesinio rengimo centro moksleiviai, vakar vykusiame Europe Direct informacijos centro ir
Šiaulių verslo inkubatoriaus renginyje jaunimo nedarbo ir užimtumo tema „Profesija ir darbo rinka: kas lemia sėkmę?“
Pusė jaunų bedarbių – su viduriniu išsilavinimu
Su jaunimo situacija ir perspektyvomis Lietuvos ir regiono darbo rinkoje renginio dalyvius supažindino Šiaulių jaunimo darbo centro vadovė Jolanta Bagdonavičienė.
Didžiausias jaunimo nedarbas, spalio 1-osios duomenimis, yra rajonuose: Kalvarijų savivaldybėje 10,4 proc., Kelmės rajone - 8,7 proc.
Šiaulių mieste jaunimo nedarbas siekia 6,2 proc. -
darbo biržoje įregistruota 2315 jaunų bedarbių.
J. Bagdonavičienė teigė, kad besiruošiančiam įžengti į darbo rinką jaunimui būtina žinoti darbo rinką, kad joje jaustųsi konkurencingi, nes jaunų bedarbių (iki 25 metų) padėtis yra sudėtinga.
Pasak J. Bagdonavičienės, dabartinio jauno bedarbio portretas esąs toks: bedarbių merginų yra 50,4 proc., iš jų ilgalaikių bedarbių – 22,9 proc., vaikinų - atitinkamai 49,6 ir 21,7 proc. ir tarp jų daugumą – 52,6 proc. - sudaro turintys vidurinį išsilavinimą, tai yra, ieškantys pirmojo darbo. 45 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl net negalėjo konkuruoti darbo rinkoje.
Svarbiausiomis jaunimo nedarbo priežastimis Jaunimo darbo centro vadovė įvardijo darbo patirties trūkumą, nepakankamą išsilavinimą, profesinį pasirengimą, atkaklumo, darbo paieškos įgūdžių stoką ir įgytų profesinių žinių neatitikimą darbo rinkos reikmėms.
J. Bagdonavičienės teigimu, nors Lietuvoje per metus registruotų darbo biržoje absolventų skaičius sumažėjo beveik tūkstančiu, tačiau statistika rodo, kad šiųmetiniai abiturientai vėl rinkosi tas pačias specialybes, kurios yra nepaklausios darbo rinkoje: socialinį darbą, viešąjį administravimą, virėjo, apdailininko, automobilių mechaniko ir kt.
Reikia spręsti kompleksiškai
Kadangi jaunimo nedarbo problemos aktualios yra ne vien Lietuvoje, ne vien Šiaulių regione, bet ir visoje Europos Sąjungoje, J. Bagdonavičienė pabrėžė, kad Europos Komisija rekomenduoja jas spręsti kompleksiškai ir ryžtingai.
Tam esą būtina sumažinti mokyklų nebaigusiųjų skaičių, ugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius, remti pirmojo darbo patirtį, sudaryti aplinką verslui, savarankiškam darbui, perkvalifikuoti darbo rinkos poreikiams, užtikrinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimą.
Šiaulių jaunimo darbo centro vadovė teigė, kad ir pačiam jaunimui reikia būti aktyviems sprendžiant profesijų pasirinkimo, įsidarbinimo klausimus. Juolab kad galimybės tam yra sudarytos. Pavyzdžiui, veikiantys Jaunimo darbo centrai teikia įvairią informaciją, moko, konsultuoja, kaip integruotis į darbo rinką, teikia įvairias paslaugas tiek studentams, tiek moksleiviams, tiek jauniems bedarbiams.
Ugdyti kompetencijas, steigti verslą
Jaunimo darbo centro vadovei pritarė ir personalo atrankos konsultantė Karina Kašalynienė. Jos teigimu, sėkmė lydi tuos jaunus žmones, kurie gerai pažįsta save ir kurie nuosekliai ugdo savo asmenines kompetencijas, reikalingas jų profesinei karjerai.
„Reikia savyje įžvelgti tuos būdo bruožus, kurie galėtų būti naudingi darbe, išsiaiškinti, ką galiu padaryti geriau nei vidutiniškai ir ką reikia tobulinti“, - sakė K. Kašalynienė.
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys atkreipė jaunų žmonių dėmesį į tai, kad jie gali ir patys susikurti darbo vietą, verslą, juolab kad išsivysčiusiose šalyse vienam tūkstančiui gyventojų tenka 57 įmonės, o Lietuvoje – tik 15-16, Šiauliuose – apie 20. O tam, kad būtų kuriamas verslas, gali padėti ir Verslo inkubatorius.
