,,Teisybė yra tai, kad projekte numatytu laiku užbaigti statybas pavyksta tik Japonijai“, - sakė akademikas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas. Tačiau kalbėdamas trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje Visagino atominės elektrinės projektui, atominės jėgainės pavojams ir alternatyvoms aptarti, jis atkreipė dėmesį, kad laikas – ne pagrindinė VAE projekto problema.
J.Vilemas sakė, kad dėl realių techninių problemų branduoliniai reaktoriai net Japonijoje praktiškai nedirba visa galia. ,,Vidutinis galios panaudojimo koeficientas pasaulyje yra 70 procentų", - pabrėžė jis. Energetikas atkreipė dėmesį, kad nerealu, jog VAE visa galia dirbtų 90 proc. laiko, todėl ir elektros savikaina būtų aukštesnė, negu skaičiuojama.
,,Jeigu elektrinė dirbtų 90 proc. apkrova 8 tūkstančius valandų, kilovatvalandės kaina būtų apie 30 ct už kilovatvalandę, bet jeigu dirbtų 70 proc. apkrovos koeficientu, mes turime 40 ct už kilovatvalandę", - sakė jis.
Dar viena problema, anot J. Vilemo, techninis VAE projekto sprendimas. ,,Neįsileis Europa reaktoriaus, jeigu nebus gaudyklės ir baseinas nebus apsaugotas“, - sakė jis.
Konferencijoje J.Vilemas pasakojo, kad Lietuvos energetikos institute buvo atliktas energetinės sistemos ekonominis modeliavimas ir palyginti alternatyvūs elektros energijos gamybos būdai bei jų sąnaudos ir kaina. Tačiau jeigu nepasitikima savo šalies specialistų skaičiavimais, yra kiti - anot J. Vilemo, daugelio šalių skaičiavimai atskleidžia, kad atominė energetika anaiptol ne tokia pigi. ,,Amerika suskaičiavo, kad 60 metų eksploatacijos yra 30 centų už kilovatvalandę“, - sakė jis.
J.Vilemas taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios šalys jau atsisako ,,verdančio tipo„ reaktorių, kokį Lietuvai siūlo „Hitachi“ ir koks buvo Fukušimoje. „Todėl kiltų didelių problemų su atsarginėmis detalėmis" , - dar vieną iš galimų problemų įvardijo patyręs atominės energetikos specialistas.
Nerinkdamas žodžių ketinimus per 18 metų ,,padaryti didelį biznį“. J.Vilemas pavadino absurdu. Tuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai, jo teigimu, tik iš pradžių reikalauja didelių investicijų, o vėliau tampa paalyginti pigūs. ,,Vėjas nekainuoja", - pabrėžė energetikos specialistas.
Aiškindamas, kaip Lietuva ateityje galėtų apsirūpintti elektros energija, jis skaičiavo, kiek energijos būtų galima pagaminti naudojant biokurą, hidroelektrinių, termofikacinių elektrinių, vėjo ir kitų alternatyvių energijos šaltinių gamybos galimybes, jis pabrėžė, kad ES artimiausiu metu skatins atsinaujinančių šaltinių panaudojimo plėtrą.
,,Mažesnėse valstybėse prioritetas turėtų būti skiriamas pigesnėms ir greičiau įgyvendinamoms technologijoms", - pabrėžė J. Vilemas.
