Išlaidas drabužiams ir avalynei, ko gera, lengviausia sumažinti. Ne todėl, kad galima būtų be jų apsieiti, o todėl, kad išleidžiant mažiau galima turėti tiek pat.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 2010 metus apranga ir avalynė atpigo maždaug 3 procentais. Tai bene viena iš tų prekių grupių, kurių tokių pačių, bet pigiau galima įsigyti sezono pabaigoje, vykstant išpardavimui. Nepaisant šių ypatumų, drabužių ir avalynės prekybos mastas specializuotose parduotuvėse 2010 metais sumažėjo dar 4 proc., nors 2009 metais buvo jau sumažėjęs 14 proc. Tačiau vis tiek visi vaikšto apsirengę ir apsiavę.
Antrus metus iš eilės mažėjant drabužių ir batų prekybai tradicinėse parduotuvėse, dėvėtų daiktų prekyba pernai jau pradėjo didėti. Nereikėtų pamiršti augančios prekybos internetu, kurios didelę dalį turėtų sudaryti prekyba drabužiais. Tebeklesti interneto forumuose skatinamos išaugtų vaikiškų drabužėlių dalybos ar pardavimas.
Palyginti su išsivysčiusių šalių gyventojais, lietuviai nedaug išleidžia aprangai ir avalynei. Aprangai – vidutiniškai 3–4 kartus mažiau nei italai, anglai ar net taupieji olandai, avalynei skirtumas nėra toks didelis – iki pusantro karto mažiau. Kur kas mažiau išleidžiame ir drabužių bei batų valymui ir taisymui: valome ir taisome patys arba – gali būti ir taip, – kad įsigyjame netaisytinų prekių, arba taisyti kainuoja per daug, palyginti su naujos prekės kaina. Taip pat gerokai mažiau negu turtingesni arba panašias pajamas gaunantys kaimynai išleidžiame audiniams.
Išlaidos aprangai ir avalynei visame išlaidų krepšelyje priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų. Prieš sunkmetį gaunantieji mažiausias pajamas vieno šeimos nario batams ir drabužiams išleido vos 120 litų per metus, o gaunantieji didžiausias – po 2,5 tūkst. litų. Sunkmečiu šios išlaidos turėjo sumažėti. Žmonės nebūtinai atsisako šių prekių, bet renkasi pigesnes alternatyvas – kantriai laukia išpardavimo, perka naudotus daiktus, internetu, vyksta pirkti į kitas šalis, kai kuriais atvejais brangias originalias prekes keičia pigesniais falsifikatais. O štai siūti ar megzti pačiam ne visada pigiau.
Ankstesnių metų statistika rodo, kad didėjant pajamoms išlaidos batams ir drabužiams didėja. Taip pat kaip ir išlaidos sveikatos priežiūrai. Tačiau šįkart, pajamoms pradėjus didėti po krizės, nauji susiformavę įpročiai ieškoti tokių pat, bet pigesnių prekių dar negreit bus pamiršti. Tokias tendencijas vartotojų elgsenos ekspertai pastebi tose šalyse, kuriose sunkmetis baigėsi šiek tiek anksčiau. Veikiausiai ir mes, jei ryšimės išleisti daugiau, ieškosime geresnės kokybės, o ne didesnio kiekio.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
