Reitingas sudarytas atsižvelgiant į 7 kriterijus. Vertinamas indėlis į kultūrą, planetos išsaugojimą, mokslą ir technologijas, sveikatą, pagalbos suteikimą kitoms šalims, savanoriavimą, prisidėjimą prie pasaulinės taikos.
Lietuvos politologas Tomas Janeliūnas pažymi, kad nors kartais būna neaišku, kaip tokie reitingai sudaryti, vis dėlto tenka pripažinti, kad nesame ta šalis, kuri rūpintųsi kitais.
„Jei žiūrėtume apibendrintai ir pamėgintume pakankamai objektyviai įvertinti, kiek Lietuva prisideda prie globalios gerovės, tai tektų sutikti, kad iš tikrųjų mūsų svoris ganėtinai menkas. Ne tik dėl to, kad mes pagal savo valstybės dydį nesame labai pajėgūs daryti didelę įtaką globaliai gerovei, bet ir dėl to, kad esame įpratę rūpintis, visų pirma, savo vidumi ir savo problemomis, o ne kitų.
Iš esmės neturime jokios realios patirties ne tik, kad domėtis kas vyksta toliau Lietuvos sienų, bet tuo labiau skirti kažkokius resursus, energiją, žmones, kurie galėtų spręsti tas problemas, kurios nėra tiesiogiai su mumis susijusios. Aš manau, kad kokiais ten kriterijais bepaskaičiuosi, mūsų indėlis į bendrą globalią gerovę tikrai neturėtų būti didelis“, – komentuoja T. Janeliūnas.
Lietuva šiame reitinge atsiduria 49 vietoje iš 163. Palyginimui, Latvija – 40 vietoje, Estija – 39 vietoje, o Lenkija – 25 vietoje.
Mažiausiai prisidedame prie tarptautinės taikos
Įvertinus mūsų prisidėjimą tiek siunčiamais kariais, tiek finansine pagalba į karo zonas, Lietuvai paskirta 141 vieta. Tai prasčiausias rezultats iš visų kategorijų.
Įvertinus Lietuvos savanorius už Atlanto, sąžiningos prekybos rinką (korupciją), tiesioginio investavimo užsienyje srautus, skirta 100 vieta. Žemą vietą Lietuva užima ir pažvelgus į mūsų prisidėjimą prie Pasaulio sveikatos organizacijos bei pagalbą siunčiant maistą. Pagal šiuos vertinimus Lietuvai duota 70 vieta.
„Gerųjų“ šalių reitingasInfographic
Politologas T. Janeliūnas komentuoja, kad nors kitos Baltijos šalys ir aukščiau, iš esmės jos ganėtinai panašios, savo požiūriu gali išskirti tik Estija. „Gal Estija atviresnė ir plačiau domisi ne tik savo problemomis, bet ir kitų. Taip pat pagal gyventojų skaičių beveik dvigubai mažesnė, tad kai kurie rodikliai šioje šalyje gali atsispindėti ryškiau“, – sako T. Janeliūnas.
Lietuva – besirūpinanti klimatu ir technologijomis
Nors bendrame reitinge atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių ir Lenkijos, ne pagal visas kategorijas esame įvertinti prasčiau.
Pavyzdžiui, žvelgiant į Lietuvos gyventojų ryžtą skirti pinigų labdarai, gimstamumą, Jungtinių Tautų (JT) sutarčių pasirašymą bei pabėgėlių priėmimą, Lietuva 51 vietoje.
50 – uke atsiduriame ir įvertinus Lietuvos kultūrą: spaudos laisvę, judėjimo laisvę, išmaniųjų paslaugų eksportą.
Aukštą poziciją užimame dėl savo „žaliosios energetikos“. Esame 32 vietoje.
O aukščiausią, 24 poziciją, Lietuva pelnė už mokslą ir technologijas. Vertinamas tarptautinių studentų skaičius, mokslinių straipsnių publikavimas tarptautiniu lygmeniu, patentų skaičius.
Gerųjų šalių reitingas_newInfographic
Vis dėlto T. Janeliūnas įvertina, kad gali būti, jog šiose srityse užimame aukštą vietą, nes jos labiausiai susijusios su mūsų pačių gerove. Jei norime bendroje pozicijoje atsidurti aukščiau, reikia keisti požiūrį, mano jis.
„Viena vertus, iš tikrųjų dar jaučiamės pakankamai nesaugūs patys. Valstybės ir visuomenės prasme jaučiamės ganėtinai neturtingi, kad galėtume skirti savo finansų dalį kažkam kitam. Esame pakankami uždari, nes menkai domimės tuo, kas vyksta toliau nei Rusijoje ar artimiausiose kaimyninėse šalyse. Rūpintis tuo, kas vyksta Azijoje, Afrikoje mums visiškai nėra įprasta. Į tokius žmones dažniausiai žiūrime kaip į keistuolius, kurie neturi ką veikti ir geriau namuose darytų kažką gero savo artimiesiems“, – sako T. Janeliūnas.
Paskutinę vietą – 163 užima Libija.
Pilną sąrašą galite peržiūrėti čia.
