Vilniuje esančioje Stepono Batoro ir Rudens gatvių sankryžoje vairuotojai išbando naują gudrybę.
Kad automobilyje vienoje iš eismo juostų nestovėtų visą amžinybę ir pasuktų į kairę link Naujosios Vilnios, dalis vairuotojų išlipa iš mašinos, nueina iki pėstiesiems skirto šviesoforo, paspaudžia specialų mygtuką, tada grįžta į automobilį ir pasinaudoja atsiradusia proga pasukti į kairę.
Kitaip tariant, kai per pėsčiųjų perėja praeina pėstieji, yra trumpas laikas, kai vairuotojams, atvykstantiems iš Naujosios Vilnios pusės, vis dar dega raudonas šviesoforo signalas. Tą akimirką iš Olandų gatvės pusės važiuojantys vairuotojai gali pasukti į kairę, t.y. iš S. Batoro į Rudens gatvę.
Vairuotojų laukia pokyčiai
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu S. Batoro–Rudens–Srovės gatvių sankryža nėra reguliuojama šviesoforais – šviesoforais reguliuojama tik pėsčiųjų perėja.
„Pėsčiųjų perėja buvo pertvarkyta į šviesoforinę dėl augančio pėsčiųjų srauto, kurį generuoja šalia esančios švietimo įstaigos ir viešojo transporto stotelės.
Darbus atliko greta teritorijas vystantys statytojai, kurie dar nėra perdavę šviesoforo eksploatacijos savivaldybei – šviesoforas yra patikrintas eismo specialistų ir veikia užtikrindamas pėsčiųjų saugumą, tačiau pakeitimų savivaldybė kol kas daryti negali“, – teigė jis.
Tačiau, kaip teigė G. Grubinskas, dabartinė situacija yra žinoma ir po šviesoforų naudojimo perdavimo numatoma imtis papildomų priemonių, geriau sureguliuojant eismo srautus ir saugumą.
„Pavyzdžiui, planuojama vertinti galimybes reguliuoti transporto priemonių greitį prieš sankryžą, šviesoforu priverstinai stabdant leistiną greitį viršijančias transporto priemones ir taip sudarant geresnes sąlygas kairįjį posūkį atliekantiems vairuotojams“, – komentavo jis.
Įspėja, kad taip sudaromos dar didesnės spūstys
Tuo metu sostinės miesto savivaldybei pavaldžios įstaigos „Judu“ Eismo organizavimo vyr. inžinierius Aleksandr Volujevič naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad per rytinio piko valandą S. Batoro g. ties Rudens g. centro kryptimi (iš Naujosios Vilnios) juda apie 2 tūkst. automobilių per valandą.
Pasak specialisto, laukiančiųjų pasukti į kairę blogiausiu atveju būna apie 20 transporto priemonių. Tad jei vairuotojai nusprendžia savavališkai sustabdyti šį srautą, paspaudus pėsčiųjų perėjos mygtuką, dėl sukančių į kairę susidaro apie 1–1,2 km ilgio grūstis.
„Vairuotojai, išradę tokį netvarkingą kairiojo posūkio manevro palengvinimą, padidina grūstį S. Batoro gatvėje, taip pat didėja oro tarša, toje vietoje, kurioje to galėtų nebūti.
Vairuotojui paspaudus mygtuką, kai pėstieji neina per perėją, ir pagrindinėje S. Batoro gatvėje be reikalo įjungiamas raudonas signalas, kuris trunka 31 s, link centro galėtų pravažiuoti 30 automobilių, o vietoj to, per tą laiką, į Rudens g. pasuka tik apie 5–7 automobiliai. Dalis sukančių į kairę važiuoja per draudžiamą šviesoforo signalą, taip padidindami eismo įvykių riziką. Vertinant iš eismo organizavimo pusės tokia praktika nėra tinkama“, – kalbėjo A. Volujevič.
Pasak „Judu“ specialisto, vairuotojai turi galimybę saugiai ir be prastovų apsisukti kitoje vietoje – važiuojant S. Batoro gatve iki viaduko ties Viršupio gatvės.
„Šioje vietoje apsisukus, Rudens gatvė pasiekiam dešiniuoju posūkiu, nereikia praleisti priešpriešinio srauto. Rekomenduojame taikyti tokią praktiką vietoj raudonos šviesos inicijavimo, spaudžiant perėjos mygtuką, ir grūsčių sukėlimo“, – patarė A. Volujevič.
Vairuotojai gali sulaukti ir baudos
Savivaldybės atstovas G. Grubinskas taip pat primena vairuotojams, kad žalias šviesoforo signalas, kurį iškviečia mygtuką paspaudę vairuotojai, yra skirtas tik pėstiesiems ir nesuteikia teisės automobiliams kirsti stop liniją ir įvažiuoti į sankryžą.
„Pagal Kelių eismo taisykles, vairuotojams draudžiama sustoti pėsčiųjų perėjose, todėl vairuotojai turėtų sustoti prie stop linijos, o pradėję manevrą ir laukdami progos pasukti į kairę – už pėsčiųjų perėjos.
Administracinių nusižengimų kodekse yra sakoma, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia bauda nuo 60 iki 90 eurų.
Be to, už tokį veiksmą vairuotojams gali būti atimamas ir vairuotojo pažymėjimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Tuo metu Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė primena, kad administracinė atsakomybė kai kuriais atvejais gali būti taikoma ir tada, kai vairuotojai palieka savo transporto priemonę.
„Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad pėstiesiems (išlipęs vairuotojas iš automobilio tampa pėsčiuoju) draudžiama judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, jeigu po atlikto tyrimo paaiškėtų, jog vairuotojai iš tiesų galėjo padaryti nusižengimą, tada jam grėstų ir bauda nuo 20 iki 40 eurų.
Minėtoje situacijoje užfiksuotos detalės tarsi leidžia tvirtinti, kad vairuotojai, išlipdami iš automobilio ir paspausdami pėstiesiems skirtą mygtuką tam, kad galėtų pasukti į kairę greičiau, iš tiesų galėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tai turėtų įvertinti konkrečią bylą tiriantis pareigūnas.
Kada įsijungia žalias šviesoforo signalas?
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius naujienų portalui tv3.lt sakė, kad tokių situacijų laikinojoje sostinėje nebuvo užfiksuota.
„Visos sankryžos Kaune reguliuojamos atsižvelgiant į automobilių ir pėsčiųjų srautus. Pagal srautus nustatomas ir žalios šviesoforo fazės prioritetas“, – teigė jis.
O pašnekovas A. Volujevič paaiškina, kad Vilniaus mieste šiuo metu veikia išmani šviesoforinio reguliavimo sistema.
Kitaip tariant, visų šviesoforais reguliuojamų Vilniaus sankryžų ir perėjų valdymas paremtas transporto jutiklių duomenimis, taip pat atsižvelgiant į pėsčiųjų mygtukų paspaudimus.
„Išmani šviesoforinio reguliavimo sistema žalio signalo trukmę parenka pagal transporto jutiklių duomenis ir gali realiu laiku keisti žalio signalo trukmę, atsižvelgiant į padidėjusį ar sumažėjusį transporto srautą“, – teigė specialistas.
Pasak A. Volujevič, laukimo laikas priklauso nuo bendro sankryžos apkrovimo lygio ir bendro ciklo laiko, kuris gali svyruoti nuo 60 s iki 140 s, itin retais atvejais iki 180 s, kurio metu yra suteikiamas žalias šviesoforo signalas, proporcingai visomis kryptimis pagal transporto srauto kiekį.
