Tikėtasi, jog Lietuvoje bus pastatytos atliekų deginimo gamyklos, tačiau iškilo tik viena. Už šį politikų apsiskaičiavimą tenka mokėti visiems šalies gyventojams.
Pritarti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) siūlymui didinti mokestį už šiukšlių išvežimą, ar jį atmesti. Šią dilemą penktadienį vykusio Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu sprendė rajono politikai.
Situacija, su kuria jie susidūrė – išties neeilinės. Prieš pora metų šalies parlamentui pritarus sprendimui dėl buitinių atliekų įvežimo į sąvartynus mokesčio didinimo, su pasekmėmis tenka susidurti visoms Kauno regiono savivaldybėms. Didėjant nustatytiems mokesčiais, atliekų tvarkytojai priversti kelti rinkliavos kainas.
Nuo sausio 1 dienos mieste rinkliava padidės 6 eurais (iki šiol mokėta 17 eurų), o kaimo vietovėse – 4 eurais (iki šiol mokėta 11 eurų).
Šios situacijos priešistorė gana įdomi. Prieš kelerius metus šalies Vyriausybė planavo, kad iki 2018 metų Lietuvoje veiks bent trys šiukšlių deginimo įmonės. Tad norint, kad atliekos būtų deginamos, o ne pilamos į sąvartynus, nuspręsta ženkliai didinti mokestį. Nors per šį laiką iškilo tiek viena, Klaipėdoje veikianti atliekų deginimo gamykla, ji nepajėgi aptarnauti visos šalies. Be to jos savininkai, bendrovė „Fortum“ ženkliai padidino įkainius už šiukšlių deginimą. Nepaisant tokios situacijos, padidinti mokesčių už atliekų gabenimą į sąvartynus iki šiol niekas nepakeitė.
Jei šiais metais už toną atliekų reikėjo mokėti 3 eurus, 2018 metais teks sumokėti 5 eurus. 2019 metais šis mokestis sieks 22 eurus už toną, o 2020 metais – net 27,51 euro.
