Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento.
Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.
Nepaisant sparčiai augančių energijos kainų, Italijos centrinis bankas liepos viduryje padidino augimo prognozę 2022 metams, skaičiuodamas, kad BVP padidės 3,2 proc., palyginti su 2,6 proc. anksčiau skelbta prognoze.
Praėjusiais metais ekonomika atsigavo po staigaus ir gilaus nuosmukio, kurį sukėlė pandemija.
Visgi karas Ukrainoje, energijos krizės rizika žiemą ir sparčiai didėjanti infliacija – rugpjūtį siekusi 8,4 proc. ir pakilusi iki aukščiausio lygio nuo 1985-ųjų – temdo perspektyvas.
Tuo tarpu ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis), buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas, paliks savo postą po rugsėjo 25 dieną įvyksiančių rinkimų, kuriuose, kaip manoma, valdžią perims griežtoji dešiniųjų koalicija.
