Kokie dar žmonės be Marko Zuckerbergo prisidėjo prie neįtikėtinos „Facebook“ sėkmės? „Business Insider“ sudarė sąrašą darbuotojų, investuotojų ir mentorių, be kurių „Facebook“ neturėtų 900 mln. vartotojų, o jo vertė nesiektų milijardų JAV dolerių.
Seanas Parkeris, pirmasis „Facebook“ prezidentas, koledžo projektą pavertė kompanija.
Jis buvo susidūręs su daugybe investuotojų, kurie sugadino jo buvusius „startup'us“, tad įspėjo M. Zuckerbergą, kad žmonės su čekių knygelėmis gali atimti verslą, jei nebus elgiamasi atsargiai.
Kitas S. Parkerio nuopelnas – jis pareikalavo, kad „Facebook“ puslapyje būtų galima talpinti nuotraukas, ko M. Zuckerbergas iš pradžių nenorėjo. Galų gale, žmonės pradėjo naudoti šį tinklalapį būtent dėl nuotraukų dalinimosi
Peteris Thielis yra pirmasis „Facebook“ investuotojas ir ilgametis M. Zuckerbergo mentorius.
2004 metais P. Thielis nusipirko 9 proc. „Facebook“ akcijų už 500 tūkst. JAV dolerių ir tapo pirmuoju išoriniu investuotoju. Ši investicija buvo milžiniška, prieš tai „Facebook“ gyveno iš M. Zuckerbergo tėvų kišenės, kurie dėl to užstatė savo namą.
Tą pačią vasarą P. Thielis paskatino M. Zuckerbergą sutvirtinti savo kontrolę ir išstumti Eduardą Saveriną. Tai buvo pamoka ateities investutojams: jei jie nori dalies kompanijos, turės investuoti taip, kad M. Zuckerbergas liktų valdžioje.
Chrisas Coxas
Chrisas Coxas yra inžinierius, operatorius ir strategas.
2005 metais jis tapo „Facebook“ inžinieriumi ir padėjo sukurti produktą, tapusį esmine tinklalapio dalimi, – naujienų srautą.
Kai 2008 metais „Facebook“ prarado keletą pagrindinių darbuotojų ir nesugebėjo pasamdyti keleto aukšto lygio darbuotojų, M. Zuckerbergas paprašė C. Coxo sutvirtinti „Facebook“ žmogiškųjų išteklių skyrių. C. Coxas apibrėžė „Facebook“ misiją, įmonės ir produkto vertybes ir žmonių samdymo kultūrą.
Bendraįkūrėjas Dustinas Moskovitzas pasirūpino „Facebook“, kai M. Zuckerbergui tinklas nerūpėjo. 2004 metų rudenį M. Zuckerbergas apleido įmonę. Jis manė, kad „Facebook“ yra nerimtas reikalas ir dirbo prie kitų projektų.
M. Zuckerbergo bendražygis ir Harvardo universiteto kambariokas Dustinas Moskovitzas nebuvo toks trumparegis. Jis spaudė M. Zuckerbergą grįžti prie „Facebook“. Kaip pirmasis „Facebook“ vykdomasis direktorius, jis padarė viską, kad įmonė veiktų pirmuosius savo 36 mėnesius. Jis pasamdė visus pirmus „Facebook“ darbuotojus ir pasirūpino, kad šie dirbtų.
Adamas D'Angelo
Adamas D'Angelo yra nepripažintas „Facebook“ bendraįkūrėjas. Vėliau „Facebook“ technologijų direktoriumi tapęs A. D'Angelo susipažino su M. Zuckerbergu dar mokykloje. Kartu jie išrado muzikos programinę įrangą, kuri siūlo naujas dainas, atsižvelgdama į vartotojo muzikos kolekciją. Po mokyklos jie išlaikė ryšius ir A. D'Angelo prisidėjo prie „Facebook“ idėjos kūrimo.
Sheryl Sandberg laikoma „Facebook“ verslo reikalų generaline direktore.
Iš „Google“ atėjusi Sheryl Sandberg prisijungė prie „Facebook“ 2008 metais po to, kai „Facebook“ pakeitė daug neįtikusių vadovų.
S. Sandberg iškart tapo stabilizuojančia jėga. Ji įvedė veiklos ataskaitas, perviliojo talentingus „Google“ darbuotojus ir su jais sukūrė reklamos verslą, kuris dabar kasmet atneša milijardus. Šiuo metu ji yra laikoma „Facebook“ „verslo“ pusės generaline direktore. Ji prižiūri finansavimą, operacijas ir pardavimus.
Jeffas Rothschildas
Jeffas Rothschildas yra priežastis, dėl kurios „Facebook“ netapo „Friendster“.
2006 metais „Accel Partners“ investavo į „Facebook“ ir įmonei laikinai paskolino vieną iš savo konsultantų – J. Rothschildą.
Jis sugebėjo susitvarkyti su greitai augančiu „Facebook“ vartotojų srautu. „Friendster“ nukentėjo nuo per didelio lankytojų skaičiaus, tinklalapis dažnai strigdavo ir lankytojai pabėgo į kitus tinklus. Genijumi vadinamas J. Rotschildas niekada taip ir nepaliko „Facebook“.
Andrew Bosworthas
Andrew Bosworthas vadovavo svarbiausio „Facebook“ produkto vystymui.
Seniau „Facebook“ buvo tiesiog statiškų vartotojų profilių rinkinys. Tam, kad sužinotum apie savo draugus, reikdavo eiti iš profilio į profilį. 2006 metais išrastas naujienų srautas atsirado vadovaujant A. Bosworthui.
Jis taip pat vadovavo „Facebook“ pokalbio, vaizdo skambučių ir pašto kūrimo grupėms. Taip pat tiesiog Bozu vadinamas A. Bosworthas pritraukė vienus pirmųjų „Facebook“ inžinierių.
Eduardo Saverinas beveik nužudė „Facebook“, tačiau, visų pirma, jis jį finansavo.
2004 metų vasarą „Facebook“ vartotojų skaičius artėjo prie milijono ir tuo metu E. Saverinas įšaldė įmonės banko sąskaitas. Jis buvo Niujorke ir jautėsi nepakankamai įtrauktas į sprendimų priėmimą.
Jei ne Zuckerbregų šeimos ir P. Thielio pinigai, tuometinis TheFacebook.com būtų žuvęs. Tačiau E. Saverinas 2003 metų rudenį sutiko duoti M. Zuckerbergui 10 tūkst. JAV dolerių tam, kad šis išvystytų Harvardo projektą, kuris leido studentams internete talpinti savo vardus, paskaitų sąrašus ir nuotraukas.
Finansų direktorius Davidas Ebersmanas tapo varomąją „Facebook“ finansų jėga.
„Facebook“ finansai nedomino M. Zuckerbrgo. Jis šią atsakomybę perdavė S. Sandberg, o ši – D. Ebersmanui, kuris buvo pasamdytas 2009 metais.
Per savo karjerą „Facebook“ tinkle, jis sudarė du labai didelius sandorius. Pirmas – privatų „Facebook“ akcijų pasiūlymą „Goldman Sachs“ investiciniame banke, kuris 2011 metais įmonę įvertino 50 mlrd. JAV dolerių.
Antrasis – puikiai sutvarkytas pirminis viešas akcijų platinimas, kuris įvyks kitą savaitę.
