Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Orinta jau 15 metų dirba informacinių technologijų srityje – tvarko įvairius dokumentus, kompiuterius, yra atsakinga už informacines sistemas, saugumą. Moteris pasakojo, kad dažniausiai kolegoms kiša koją sukčių laiškai.
„Atidarinėjami yra laiškai, kur negalima nuorodų paspaust – va čia yra didžiausia problema“, – pabrėžė informacinių technologijų poskyrio vedėja O. Antonova.
Susiduria su seksizmu
Pasak Orintos, dažnai tenka susidurti ir su stereotipais – kai kas abejoja, kad moteris gali dirbti informacinių technologijų sektoriuje.
„Dauguma darbdavių yra vyrai ir, kai ateina moteris darbintis į informacinių technologijų poskyrį, žinot, koks pasakymas dažniausiai būna? Jūs nepakelsit printerio“, – nepasitenkinimo neslėpė O. Antonova.
O Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje moterų vis dar mažai.
„Apie 20 procentų moterų dirba IT sektoriuje Lietuvoje ir ši tendencija, deja, bet nelabai kinta per pastaruosius 10 metų“, – teigė „Women Go Tech“ bendraįkūrėja Žydrūnė Vitaitė.
„Jeigu mes turime testuotojo, analitiko poziciją ir yra penki kandidatai, moterys bus 2 arba 3, būna tokių situacijų. Jeigu mes turime programuotojo, nesvarbu, kuria kalba, dažniausiai visi penki bus vyrai“, – tikino personalo paieškų ir atrankų ekspertė Raimonda Jurgelaitytė.
Tačiau, „Adform“ tyrimo duomenimis, šiais metais informacinių technologijų krypčių studijų programas papildė 400 moterų, o vyrų įstojo virš 1,7 tūkstančio. Studentės dažniau renkasi programų sistemų studijas, o į programavimą stoja apie 10 proc. mažiau.
„Pati populiariausia IT krypties studijų programa buvo Vilniaus universiteto organizuojama studijų programa – šiais metais jie pritraukė 12,3 proc. daugiau moterų“, – pabrėžė „Adform“ žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.
Nestudijuoja dėl stereotipų
Vis dėlto, moterų, įstojusių į informacinių technologijų studijas, šiemet, palyginus su praėjusiais metais, skaičius sumažėjo beveik 18 procentų. Šiam kritimui daugiausiai įtakos turėjo studenčių skaičiaus sumažėjimas kolegijose – moterų šiemet priimta 42 proc. mažiau. Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto prodekanė pasakojo, kad merginos artimoje aplinkoje vis dar girdi įvairių stereotipų.
„Vyresnių klasių moksleivės jau yra paveiktos socialinės aplinkos, kur yra sakoma, kad studijos yra per sudėtingos, kad joms nepavyks studijuoti šitų dalykų, dėl to jos jau mažiau renkasi“, – kalbėjo Jurgita Markevičiūtė.
O „Women Go Tech“ 13-oje Europos šalių atliktas tyrimas atskleidžia, kad 64 proc. lietuvių moterų bent kartą jau naudojosi vienu ar kitu dirbtinio intelekto įrankiu, o net 61 proc. nori išmokti ir sužinoti daugiau apie dirbtinį intelektą.
Todėl, remdamiesi tyrimu, organizacija su parama iš „Google“, visiškai nemokamai organizuoja dirbtinio intelekto kursus moterims nuotoliniu būdu – jų metu specialistai aiškina, kas yra dirbtinis intelektas, kaip juo saugiai naudotis, kaip jį efektyviai pritaikyti darbe ir gyvenime. Iš viso užsiregistravo daugiau nei 10 tūkst. moterų, iš jų apie 4 tūkst. – lietuvės.
Visgi studijų atstovai pabrėžia, kad trūksta švietimo nuo pat mažens, o ypač mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad kol kas apie papildomus seminarus ar kursus negalvoja, tačiau ragina įmones kviestis moksleivius pas save.
„Tos įmonės, kurios nori ateiti arčiau mokinių per, sakykime, savo sektorių atvėrimą, tai jie ir turėtų artimiausiai bendradarbiauti būtent su mokyklų karjeros specialistais“, – dėstė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis informacinių technologijų sektoriuje įsidarbinti pageidauja beveik 3 tūkst. asmenų, iš jų – 500 moterų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
