„Nuolat kalbame apie finansavimo verslui poreikį, tačiau tuo pat metu maksimaliai apribojame galimybes jį gauti“, – stebisi Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, vertindamas tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės.
„Norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris, taip pat neretai, stovi ant valstybinės žemės. Jei negalime užstatyti jos nuomos teisės, bankai neduoda paskolų“ – nepalankia situacija skundžiasi R. Šidlauskas.
Situacija susidarė šių metų vasario mėnesį pakeitus Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Dėl to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę.
Šių leidimų reikia norint bankams užstatyti ant žemės esantį turtą. Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama leidimus ir vėl išduoti, tačiau ministerija atsisakė, motyvuodama tuo, kad po 2012 metų Hipotekos reformos įkeisti žemės nuomos teises tapo neprivaloma. Remiantis viešosios teisės principais – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, nebeliko pagrindo leidimams išduoti.
Erdvė bereikalingoms interpretacijoms
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, teigia sveikinantis valdžios priimtus sprendimus, leidžiančius neįkeitinėti žemės sklypo, jei tai nėra būtina. „Tai – verslo sąlygų palengvinimas“, – neabejoja jis. Tačiau, pasak verslininkų atstovo, neramina kuomet priimami sprendimai, kurie, jei ir neprieštarauja vienas kitam, tai bent jau palieka nemažai neaiškumų.
„Žemės ūkio ministerijos atsakymas palieka labai plačią erdvę valstybės tarnautojo interpretacijoms. Taip sukuriamos prielaidos korumpuotiems sprendimams. Ir vargu, ar tokia situacija kaip nors prisidėtų prie verslo klimato gerinimo“, – sako jis. Pasak V. Japerto, reikėtų, kad išleidus norminį aktą, valstybėms tarnautojams būtų paaiškinta, kaip elgtis įvairiose situacijose.
„Susitarimas dėl paskolos – tai dvišalis susitarimas tarp banko ir ūkio subjekto, pagal Civilinį kodeksą turinčio teisę disponuoti savo nuomojamu turtu. Kam apsunkinti situaciją svarstant bendrinius principus? Gal paprasčiau būtų įtvirtinti normą, kad nuomininkui pateikus paraišką leidimui užstatyti nuomos teisę, valdininkai būtų įpareigoti jį suteikti per 10 ar 15 dienų“, – svarsto V. Japertas.
Apsunkinamas procesas
Pasak verslininko, turto vertė priklauso ir nuo žemės sklypo. Jei pastatai užstatomi be jo, jam suteikiama simbolinė, kad ir lito vertė. Tačiau pasidaro sunkiau įvertinti tikrąją turto vertę, kyla papildomų problemų.
Dabartine situacija nepatenkinti ir bankai. Lietuvos bankų asociacijos prezidento dr. Stasio Kropo teigimu, šalies įstatymuose numatyta, jog finansų įstaiga prieš nuspręsdama skolinti, privalo įsitikinti, kad įkeičiamas turtas tikrai priklauso asmeniui ir iš jo gali būti padengiama gauta paskola. Todėl bankai skolina tuo atveju, kuomet įkeičiamas visas turto kompleksas: pastatai, žemė, įvairūs inžineriniai įrengimai. Kilus problemų, turtą galima parduoti kartu, o ne dalimis, taip gaunant maksimalią vertę ir geriausiai ginant tiek banko, tiek skolininko interesus.
Be to, jei neįkeičiama žemės nuomos teisė, pardavus skolininko turtą, naujajam savininkui gali kilti problemų norint juo pasinaudoti. „Šis klausimas labai svarbus dėl verslo finansavimo galimybių, tad tikrai kuo skubiau reikėtų spręsti šią aktualią problemą, nes pradės strigti daugelio vystymo projektų kreditavimas “, – sako S. Kropas.
