Didžiuosiuose miestuose kaip grybų po lietaus pridygo sveiko greitojo maisto užkandinių ir kavinių. „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, su kuo gi „valgomas“ šis verslo segmentas.
Nemaža dalis didžiųjų miestų gyventojų palankiai priėmė verslininkų pasiūlymą įsigyti greitai paruošiamo sveiko maisto išsinešimui. Tad anksčiau itin populiarių picų ir kebabų rinkos dalį atsiriekė „wok“ tipo makaronai ir ryžiai, sušis, įvairių rūšių kava, kokteiliai bei kiti gėrimai. Nors daugelis kalbinamų verslininkų šią verslo sritį vadina sudėtinga ir gana įnoringa, o perspektyvų mato tik didžiuosiuose miestuose, visi kol kas džiaugiasi pelningais metais.
Prieš porą metų pirmieji Lietuvoje greitojo sušio restoranus atidarę „Sushi Express“ šiuo metu turi penkias prekybos vietas sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje. Vasarą prekiauja ir Palangoje. Pasak tinklą valdančios „Fresh projects“ rinkodaros vadovo Daliaus Pocevičiaus, sėkmingai išplėtoti verslą pavyko laiku protingai įgyvendinus gerą idėją.
„Patys esame sušio gerbėjai, tad turėjome idėją pardavinėti greitą, tačiau kokybišką maistą, – pasakoja D. Pocevičiaus. – Tokių pavyzdžių pasaulyje nemažai, tačiau Lietuvoje tuo metu sušių galima buvo įsigyti tik restoranuose už gana didelę kainą. Mes nusprendėme atidaryti restoranus mažesnėse patalpose, neįrengti didelių brangių virtuvių, samdyti mažiau personalo – taip brangus restoraninio lygio sušis tapo prieinamesnis. Tuo metu visi jau buvo paragavę visko, kuo buvo prekiaujama rinkoje (picų, didžkukulių ir kebabų – aut. past.), tad restoranus atidarėme labai geru laiku.“
Rinka pilna
Anot D. Pocevičiaus, per dvejus metus greitųjų sušių rinka prisipildė veikėjų ir šiuo metu pastebima mažėjimo tendencija. Be to, verslas nėra sezoniškas. Anot „Fresh projects“ rinkodaros vadovo, pardavimo kreivė visus metus išlieka pakankamai tolygi.
„Girdėjome, kad yra didžiųjų rinkos veikėjų, norinčių įžengti į šią sritį, – sako D. Pocevičius. – Neaišku, kaip jie elgsis, – sunku prognozuoti. Tačiau mes turime savo rinkos dalį ir jaučiamės pakankamai užtikrinti. Galiu pasakyti, kad daugelis, atidariusių sušių restoranus po mūsų, viską kopijavo, tad šiuo metu rinkoje maža išskirtinumo. Šiuo metu investuojame į kokybę, taip pat domimės Latvijos ir Lenkijos rinkomis, kuriose nemažai galimybių.“
Kava su ugnele
Vienas iš kavinių tinklo „Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas Kiuberis, paklaustas apie situaciją greitojo maisto rinkoje, šypteli: „Mes tokiu formatu pardavinėti kavą pradėjome pirmieji, o pionierius visada yra pionierius. Konkurencija yra sveikas dalykas, tačiau nemanau, kad artimiausiu metu atsiras naujų rinkos dalyvių tarp kavos pardavėjų. Nebent kokių smulkių ir nepriklausomų, pavyzdžiui, kaip šeimos verslas.“
Prieš ketverius su puse metų atidarę pirmąją kavinę sostinėje, šiuo metu „Coffee Inn“ kavą parduoda ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir kaimynės Latvijos sostinėje. Anot N. Kiuberio, krizė „Coffee Inn“ kavinių neveikė, nes tinklas per veiklos metus surado savo nišą. N. Kiuberis taip apibrėžia „Coffee Inn“ sėkmės formulę: „Esame ne tik kavos pardavėjai, šalia jos įvyksta daug labai gerų dalykų socializacijos prasme. Mes įsitraukiame į įvairius miesto kultūrinius renginius, traukiame kūrybingus ir aktyvius žmones, todėl vadinu, kad mūsų kava yra su ugnele ir tai padeda sukurti lankytojų bendruomenę bei išlaikyti klientų lojalumą.“
Trūksta meksikietiško
Kaip ir kiti kalbinami pašnekovai, „Coffe Inn“ atstovas vienu iš sėkmės rodiklių įvardija ir atsiradimą tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
„Kai užsienio rinkose išsinešamos kavos tradicija gyvavo kokius 30 metų, pas mus tokios pasiūlos dar nebuvo, – pasakoja jis. –Todėl tapo labai patogu miesto gyventojams pasiūlyti atsigerti kavos jiems ir toliau judant savu ritmu. Jei kalbėsime apie kitus miestus, atidarėme kavinę Šiauliuose ir ji pateisino mūsų lūkesčius. Dėl Panevėžio kol kas sunku pasakyti, bet mažesniuose miestuose itin plėstis neketiname, nes ten per maži žmonių srautai.“ N. Kiuberis priduria, kad norėtų pasižvalgyti Estijos, Lenkijos, Skandinavijos ir netgi Didžiosios Britanijos rinkose.
Anot jo, kava – plataus vartojimo produktas, tad lyginti jį su išsinešamu maistu kiek sudėtinga.
„Dabartinę sušių madą vadinu antra pica, kurios populiarumo laikotarpį jau išgyvenome. Manau, kad rinka nusistovės ir išretės. Šiaip tai yra sudėtingas verslas, kuriam atidaviau ketverius metus. Čia reikia įdėti labai daug darbo, viskas nevyksta savaime“, – tvirtina jis ir priduria, kad rinka dar turėtų potencialo greitam meksikietiškam maistui ir „Subway“ principo sumuštinių paslaugai.
Sveikas ir greitas
Neseniai rinkai pristačiusios sveiko greitojo maisto restoranus „Take way“ bendrovės direktorius Eimantas Navikauskas pasakoja, kad idėją atidaryti tokio tipo maitinimo įstaigas plėtojo gana ilgai: iš pradžių bandyta siūlyti sveikus patiekalus profesionaliems sportininkams, vėliau teiktos ir maisto pristatymo paslaugos. Tačiau labiausiai pritapo sveiko greitojo maisto restoranų idėja.
„Jei kalbėsime apie maisto išsinešimą, pusė klientų valgo vietoje, kita – maistą užsisako iš anksto ir išsineša. Daugiausia tokio tipo maitinimu domėjomės užsienyje, Lietuvos rinkos itin neanalizavome, tačiau tuo pačiu metu sostinėje atidarėme dvi maitinimo vietas. Pasiūlėme salotų ir „wok“ tipo maisto, kuris lietuviams labiau priimtinas. Salotas dažniausiai valgo moterys“, – šypsosi pašnekovas.
Nišų yra
Anot jo, svarbiausia tokiam verslui – vieta, todėl restoranams pasirinktas Verslo trikampis ir senamiestis, kuriame planuojama siūlyti ne tik maisto, bet ir gėrimų.
„Turime planų pasiūlyti alkoholinių arba nealkoholinių gėrimų, nes šis restoranas veikia pramogų zonoje, – sako E. Navikauskas. – Kaune ir Rygoje išsinešamų kokteilių verslas itin sėkmingas, planuojame kavinių atidaryti Klaipėdoje ir Palangoje. Na, o Vilniuje – kitokios taisyklės. Šios kavinės dirba ilgiau nei kiti restoranai ir siūlo lengvų, pigesnių nei klubuose kokteilių.“
Anot E. Navikausko, „Take way“ – pirmasis lietuviško maitinimo tinklas, nurodantis parduodamų patiekalų sudėtį ir maistingumą: „Džiugu, kad klientai tuo domisi, nes mūsų pirkėjai dažniausiai 20–40 metų amžiaus ir pastebime, kad rūpinasi savo išvaizda bei sveikata. Tai taip pat aktualu, nes netrukus įstatymai visas maitinimo įstaigas įpareigos teikti tokią informaciją.“
Pašnekovas tvirtina konkurentų kvėpavimo į pakaušį nejaučiantis, o konkurenciją apskritai vertinantis teigiamai, nes ji ne tik verčia pasitempti, bet ir traukia klientus vartoti sveiką greitąjį maistą.
„Manau, dar yra nišų plėstis, ypač jei kalbėsime apie kai kurių restoranų ar jų tinklų kainodarą, – sako E. Navikauskas – Lietuviai nėra jautrūs kainai, tačiau visuomet įvertina, kokį produktą gaus už mokamus pinigus. Abejočiau dėl sumuštinių verslo perspektyvos, nes Kaune tokios paslaugos jau siūlomos, tačiau ne itin sėkmingai. Matyt, sumuštinis kaip maisto produktas nėra priimtinas. Bet, pavyzdžiui, abejoju, ar kas iš rinkos išstums kebabus. Jie turi savo pirkėjų. Vis dėlto rinkoje nišų dar yra.“ Anot E. Navikausko, pagrindinė lietuviško verslo problema – mada kopijuoti sėkmingus projektus, o ne patiems ieškoti naujų idėjų.
