Rinkose vis labiau nerimaujama dėl didžiausių Europos Sąjungos (ES) ūkių – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – augimo lėtėjimo, taip pat dėl neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir šalutinio įtampos JAV ir Kinijos prekybos santykiuose poveikio.
„Pastarojo meto ekonomikos raida buvo silpnesnė negu tikėtasi, o neapibrėžtumas, kuris visų pirma yra susijęs su pasauliniais veiksniais, tebėra didelis“, – pareiškė M. Draghi europarlamentarams.
„Todėl negalima nusiraminti. Tebereikia reikšmingų skatinamųjų pinigų politikos priemonių“, – pažymėjo jis.
Praėjusį mėnesį ECB užbaigė savo milžinišką vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimo programą, kuria siekė paskatinti ekonomikos augimą ir metinės infliacijos pakilimą iki ECB nustatyto tikslinio beveik 2 proc. lygio.
Tačiau M. Draghi pabrėžė, jog euro zonos centrinis bankas ir toliau palaikys regiono ekonomiką. Be kita ko, bus toliau taikomos itin žemos palūkanų normos ir ilgą laiką reinvestuojamos įplaukos iš išperkamų obligacijų, kad skolinimosi kainos būtų mažos.
