Tuo skundėsi kaunietis Kipras, kuris nurodė, kad savo automobilį kelioms dienoms paskolino draugui. Vis tik šis vairavo neatsakingai: du kartus viršijo greitį ir dar sukėlė nedidelį eismo įvykį.
„Pranešimai dėl baudų atėjo man – draugas dabar neva negali jų sumokėti. Draudimo bendrovei pasakiau, kad vairavau ne aš. Tai dabar reikalauja primokėti, neva neturėjau teisės draugui leisti vairuoti savo automobilio ir pažeidžiau sutartį.
Kaip priversti draugą viską apmokėti? Juk greitį viršijo ir avariją sukėlė jis“, – teiravosi Kipras.
Įspėja dėl stažo ir amžiaus ribojimų
Draudimo bendrovių grupės „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius nurodė, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove sudaro pats automobilio savininkas (ar teisėtas jo valdytojas).
R. Pocius paminėjo, kad paprastai automobilį su savininko žinia gali vairuoti visi vairuotojai, tačiau, jei bus pažeistos draudimo sutarties sąlygos, finansiškai gali nukentėti tiek pats savininkas, tiek ir automobilį vairavęs asmuo.
Taigi, jei žinoma, kad automobilį vairuos keli asmenys, svarbu įvertinti, ar tarp jų nėra mažą vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Jei jų yra, tada sutartyje yra būtina numatyti, kad apsauga (draudimas) galiotų ir jiems.
Jam antrino portalo „Draudimas.lt“ žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas, kuris nurodė, kad reikėtų įsitikinti, ar draudimo sutartyje nėra įtraukti apribojimai dėl amžiaus ar stažo.
„Dažnai pasitaiko, kad civilinės atsakomybės draudimo polisuose įrašomi konkretūs stažo bei amžiaus reikalavimai, kuriuos turi atitikti automobilio valdytojas tam, kad draudimo apsauga galiotų „pilnai“.
Pvz., valdytojas turi būti vyresnis nei 25 metų amžiaus ir turėtų didesnį nei 3 metų vairavimo stažą. Pažeidus šį reikalavimą, eismo įvykio atveju rizikuojama gauti atgręžtinį reikalavimą (regresą) iš draudimo bendrovės ir gerokai patuštinti piniginę“, – įspėjo jis.
Kada teks atlyginti žalą ir nepadės net „Kasko“
„Ergo“ atstovo teigimu, jeigu automobilį vairavęs asmuo neatitinka draudimo sutarties sąlygų (yra per jaunas; turi mažą stažą; automobilį naudoja ne pagal paskirtį, pvz., ne pavežėjo paslaugoms; ir pan.), eismo įvykio atveju draudimo bendrovė vis vien atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą.
Tačiau po to reikalauja, kad tam tikrą išmokos dalį (kartais – net ir visus 100 proc.) jai atlygintų automobilio savininkas ar jį vairavęs ir avariją sukėlęs asmuo.
Pasak R. Pociaus, jei automobilis turi „Kasko“ draudimą, jį vairavęs asmuo irgi gali neatitikti draudimo sutarties sąlygų. O tokiu atveju net ir „Kasko“ draudimo išmoka gali būti mažinama arba išvis neišmokama.
Jam pritarė „Draudimas.lt“ atstovas, kurio teigimu, neturint „Kasko“ draudimo, automobilio savininkui nuostolių atlyginimo beliktų reikalauti iš asmens, kuriam automobilis buvo paskolintas.
Vis tik jis neslėpė, kad tą padaryti sėkmingai ir greitai ne visada gali pavykti.
O net ir apdraudus automobilį „Kasko“ draudimu draudikas nemokėtų draudimo išmokos už žalą automobiliui, nustačius, kad jį vairavęs asmuo neturėjo teisės jo vairuoti.
Todėl V. Slavinskas pataria įsivertinti, ar automobilis yra atiduodamas į patikimas rankas ir ar eismo įvykio atveju jo savininkui bus sklandžiai atlyginami visi nuostoliai.
„Kita vertus, jeigu eismo įvykis bus padarytas automobiliui neturint privalomojo draudimo, būtent savininkas prisiims visas neigiamas pasekmes, nes pasirūpinti šiuo draudimu yra jo pareiga“, – pridūrė pašnekovas.
Jei paskolintą mašiną pavogs, nuostoliai teks pačiam?
V. Slavinskas pasidalijo, kad „Draudimas.lt“ praktikoje turėjo įvykį, kurio metu švenčiant gimtadienį vienas iš šventės dalyvių paskolino savo darbinį automobilį, kad šis nuvažiuotų iki parduotuvės nupirkti daugiau gėrimų.
Grįžtant iš parduotuvės automobilio vairuotojas pateko į avariją, kurios metu buvo ženkliai apgadintos tiek patikėta, tiek kito eismo dalyvio transporto priemonės.
Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas mašiną vairavęs asmuo, kuris, kaip paskui paaiškėjo, buvo ne tik neblaivus, bet ir neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
„Tuo pagrindu „Kasko“ draudikas atsisakė atlyginti sugadinto darbdavio automobilio nuostolius.
Atlyginusi žalą trečiajam asmeniui už jo sugadintą turtą, draudimo bendrovė bendrą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, tiek pačiam eismo įvykio kaltininkui“, – pasakojo V. Slavinskas.
O „Ergo“ atstovas paminėjo, kad paskolinus automobilį gali pasitaikyti situacijų, kai draugas ar pažįstamas mašinos negrąžina:
„Draudimo sąlygų prasme tai nėra vagystė, nes automobilis buvo paskolintas. Tad nuostolius dėl neatgauto ar apgadinto automobilio tenka padengti pačiam jo savininkui.“
Už kito asmens pažeidimus – nemalonumai savininkui
V. Slavinskas vardijo, kad sėdant prie svetimo automobilio vairo yra patartina visada įsitikinti, ar mašina:
- yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
- yra techniškai tvarkinga;
- turi galiojančius techninės apžiūros dokumentus.
Tuo metu automobilio savininkui vertėtų įsitikinti, ar vis dar galioja automobilį vairuosiančio asmens vairuotojo pažymėjimas ir medicininė pažyma, kadangi nuo 2025 m. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad skolinant savo automobilį šis gali patekti asmeniui, kuris yra mažiau patyręs, neatsakingas ir ne toks atidus, tad eismo įvykio atveju automobilis gali būti labai ar net nepataisomai sugadintas, dėl ko mašinos savininkas patirs daug nuostolių.
„Jei už vairo sės neblaivus asmuo ar eismo įvykio metu nevykdys įstatymuose nustatytų pareigų (laiku pranešti apie eismo įvykį, nepasišalinti iš įvykio vietos), savininkas taip pat gali turėti nemalonumų ir bus priverstas įrodinėti, kad jis nėra atsakingas už faktinio automobilio valdytojo nusižengimus“, – pridūrė „Draudimas.lt“ atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bet nieko čia nerašo apie pačiu draudimo bendrovių "darbo ypatumus", kai pas žmogų viskas gerai su draudimais ir kitais dalykais, o pasekoje žmogus sužino, jog jam po eismo yvykio, kuriame jis net nėra kaltas draudimas savo nuožiūra nukerpa pusę draudimo. Aš žurnalistų vietoje parašyčiau apie tai straipsnį, nes per Lietuvą atsirastų tikrai ne vienas žmogus, kuris mokėjo gerus pinigus draudimams, o atsitikus nelaimei liko prie suskilusios geldos.