Pvz., kaunietis Mantas (vardas pakeistas) papasakojo, kad dar 2002 m. susižalojo darbe, dėl ko neteko 25 proc. darbingumo.
Tuo metu buvo surašytas oficialus dokumentas, kad įmonė (tuometinė darbovietė) iki gyvos galvos Mantui kas mėnesį turės mokėti 78 litus (22 eurus).
Vis tik ta suma per tiek metų taip ir nepakilo – kaip buvo 22 eurai, taip ir liko. Vyras teiravosi, ar ta žalos atlyginimo suma neturėtų didėti, kadangi dabar tie 22 eurai išvis nieko nebereiškia.
Išmoka kasmet turėjo didėti
Vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas nurodė, kad žala darbuotojui gali būti atlyginama periodinėmis išmokomis arba vienkartine išmoka.
Anot jo, jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos turi būti indeksuojamos (kasmet atitinkamai didinamos) teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi periodinių išmokų mokėtojas (šiuo atveju – darbdavys) nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti, kadangi jis jas indeksuoti privalo.
Advokatas patikino, kad darbovietė negali su darbuotoju susitarti iki gyvenimo galo mokėti tokią pačią, fiksuotą sumą be įsipareigojimo jos didinti (indeksuoti).
Todėl, jeigu skolininkas (darbdavys) nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, darbuotojas gali būti pateikti vykdyti antstoliui.
Kada išmokas už susižalojimą moka darbdavys
M. Šimkūnas paminėjo, kad paprastai, darbuotojui susižalojus darbe ir terminuotai ar visam laikui netekus dalies darbingumo, turtinę žalą jam atlygina „Sodra“, iš savo biudžeto kompensuodama dėl sveikatos sužalojimo prarastas pajamas.
O situacijos, kuomet periodines išmokas moka pats darbdavys, gali būti įvairios.
Pvz., darbuotojas gali susitarti su darbdaviu dėl papildomos (šalia „Sodros“ mokamos) išmokos darbuotojui, jos dydį ir mokėjimo terminą taip pat nustatant susitarimu.
Kitas atvejis, anot advokato, gali būti toks, kad, „Sodrai“ atlyginant turtinę žalą, darbuotojas iš darbdavio dar pareikalauja neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
„Be to, jeigu darbuotojas buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės arba neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos, tačiau jam paskirta socialinio draudimo išmoka iš „Sodros“ visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“, – dėstė pašnekovas.
Jis paminėjo, kad galima ir tokia situacija, kad darbuotojas nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu (tai gali būti atlikėjai, sportininkai, savarankiškai ar nelegaliai dirbantys asmenys), dėl ko įvykus nelaimingam atsitikimui darbe darbuotojui nepriklauso „Sodros“ išmokos.
O tokiu atveju, kaip aiškino advokatas, visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą nukentėjusiajam jau turi atlyginti pats už žalą atsakingas asmuo, nelaimės darbe atveju – pats darbdavys.
Kaip skaičiuojami išmokų dydžiai
Pasak „Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, tiek vienkartinės, tiek periodinės išmokos dydis priklauso nuo netekto dalyvumo procento ir iki nelaimingo atsitikimo gauto darbo užmokesčio.
M. Šimkūno aiškinimu, jeigu darbuotojas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga netenka iki 30 proc. darbingumo, „Sodra“ jam moka vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, kurios dydis gali siekti 7,76–46,56 proc. darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis – tai darbuotojo draudžiamosios pajamos, t. y. darbo užmokestis kartu su ligos išmokomis, taip pat motinystės, vaiko priežiūros ir kitomis išmokomis.
Taigi, jeigu darbuotojo kompensuojamasis uždarbis sudaro, pvz., 1 tūkst. eurų, tai jam daugiausia gali būti išmokėta 11,2 tūkst. eurų vienkartinė išmoka (1000 eurų x 24 mėnesiai x 46,56 proc.).
„Jeigu asmens būklė dėl sužalojimo darbe pablogėja, jis turi pakartotinai kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kur jam gali būti nustatytas didesnis darbingumo netekimo lygis.
Atitinkamai, su tokia išvada asmuo turi kreiptis į „Sodrą“ ir / ar į darbdavį dėl išmokos perskaičiavimo“, – pridūrė advokatas.
Kada išmoka iš „Sodros“ nepriklauso?
M. Kozič primena, kad socialinio draudimo išmokų skyrimą bei mokėjimą „Sodra“ vykdo tada, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyko po 2000 m. sausio 1 d. ir buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl ko asmuo tapo laikinai nedarbingas, neteko dalies ar viso dalyvumo.
Tačiau, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, išmokos ir kompensacijos iš „Sodros“ biudžeto nėra mokamos. O nedraudžiamais įvykiais laikomi atvejai, kai darbuotojas:
- nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu;
- tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
- sirgo liga, nesusijusia su darbu;
- savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau;
- buvo neblaivus ar apsvaigęs;
- buvo sumuštas ne darbe, ne pakeliui į ar iš darbo.
„Išmokų dydis priklauso taip pat nuo to, ar žmogus, netekęs 45 ir daugiau procentų dalyvumo, dėl to paties nelaimingo atsitikimo gauna dar ir negalios pensiją.
Tokiu atveju mokamas tik negalios pensijos ir išmokų skirtumas“, – pridūrė „Sodra“ patarėja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
