„Dažniausiai į VDI kreipiasi asmenys, manantys, kad darbdavys „Sodrai“ galimai rodė mažesnį negu darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį ir dėl to jie gavę mažesnę ligos išmoką. Tokių situacijų pasitaiko, kai darbdavys sąmoningai piktnaudžiauja ir sutartyje įrašo, pavyzdžiui, kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, o darbuotojas, nežinodamas šio įrašo pasekmių, darbo sutartį pasirašo.
Darbdavio nesąžiningas kompensacijos panaudojimas darbuotojui yra visiškai nenaudingas. Realiai nedirbantys kilnojamojo pobūdžio darbo arba darbo, susijusio su kelionėmis ar važiavimu, asmenys turėtų žinoti, kad nedarbingumo, motinystės atostogų ar kitais, panašiais atvejais, kai yra skiriama valstybės išmoka, jų išmokos dydis bus apskaičiuotas pagal darbo užmokesčio dalį be minėtos kompensacijos. Todėl visais atvejais darbuotojo lėšos sumažėja“, – paaiškina VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
„Dažna ir situacija, kai darbo santykių šalys susitaria dėl tam tikro darbo užmokesčio dydžio, kuris darbuotojui yra išmokamas, tačiau dalis šio užmokesčio yra reglamentuojama kaip kompensacija, dėl ko darbuotojų padėtis yra taip pat pabloginama, kadangi ši suma neįtraukiama skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Tai svarbu, pavyzdžiui, kreipiantis į banką dėl finansinių paslaugų ar darbuotojams naudojantis socialinėmis garantijomis (susirgus gaus mažesnę nedarbingumo išmoką, nesikaupia senatvės pensijos stažas ir kt.). Atostogų atveju – darbuotojo atostoginiai būtų skaičiuojami neįtraukiant kompensacijos. Ši sisteminė žala visais atvejais yra nenaudinga darbuotojui“, – sako Š. Orlavičius.
Jis prideda, kad netikslingas šių kompensacijų mokėjimas (neatsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir jų atlikimo vietą) galimai susijęs su siekiu išvengti mokesčių mokėjimo, kurie būtų mokami, jeigu išmokama suma būtų ne kompensacinio pobūdžio, o viena iš darbo užmokesčio dalių, nurodytų Darbo kodekse (DK).
VDI teigimu, ši DK numatyta kompensacija yra specialaus kompensacinio pobūdžio darbdavio darbuotojui mokama piniginė suma, kuri nepatenka į darbo užmokesčio apibrėžimą. Darbo santykių šalys turėtų suprasti, kad šios kompensacijos mokėjimo paskirtis – kompensuoti darbuotojui padidėjusias išlaidas, tačiau tie atvejai, kai iš esmės šia kompensacija mokamas darbo užmokestis darbuotojui, neatitinka šios kompensacijos tikslo ir dėl to nukenčia darbuotojai – visa kompensacinė suma nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis.
Kilus klausimams dėl darbo sutarties sąlygų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu, el. paštu arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.
VDI primena, kad, kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių, darbdavys arba darbuotojas, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
