Šešėlinė ekonomika egzistuoja visur, ne tik Lietuvoje kovojama su atlyginimais vokeliuose. Imkime ir pažiūrėkime, kaip klostosi reikalai šiuo klausimu krizės apimtoje Ispanijoje.
Praėjusiai metais dėl nesumokėtų mokesčių Ispanijos biudžetas negavo beveik 80 mlrd. eurų. Apie tai byloja surinkti statistikos duomenys. Pagrindinį nemokančiųjų kontingentą sudaro įmonės, dirbančios “šešėlinės” ekonomikos segmente, o taip pat tos, kurios visaip išsisukinėja nuo mokesčių ir atitinkamų įmokų į socialinio draudimo fondus mokėjimo. Suprantama, nebuvo mokamas ir tokių struktūrų personalo pajamų mokestis valstybei. Be to, dauguma įmonių, vykdančių visai legalią veiklą, įsigudrino pajamų mokesčius Ispanijos valstybei skirti tik nuo minimalios savo pajamų dalies.
Buhalteriai sukčiai išmoka po du atlyginimus
Ispanijos Finansų ministerijos duomenimis, su “šešėline ekonomika” siejami beveik 70% šalies juridinių asmenų, daugiausia smulkių ir vidutinių organizacijų iš šių ekonomikos sričių: finansų, aptarnavimo sektorių, avalynės gamybos, siuvimo pramonės, nekilnojamo turto, žemės ūkio, azartinių lošimų verslo ir kt.
Pusiau “šešėlinėmis” laikomos įmonės, į biudžetą atskaitančios tik mažą dalį privalomų mokesčių. Buhalteriai sukčiai mokesčius moka tik nuo nedidelės pelno dalies ir veda dvigubą buhalteriją, darbuotojams išmokėdami po du atlyginimus – “oficialų” ir “vokelyje”. Nuo “oficialiosios” dalies, kaip taisyklė, atitinkančios pragyvenimo minimumą, atskaito visus būtinus mokesčius į socialinio draudimo fondus, o antroji alga “vokelyje” – išlieka neapmokestinama. Ypatingai tokios rūšies sukčiavimu mokant mokesčius išgarsėjo statybų buhalterija, rodanti tik pusę iš užsakovų gautos sumos.
“Šešėlis” – tai išsigelbėjimas nuo bankroto
Spartus “šešėlinės“ ekonomikos augimas paskutiniu metu sukompromitavo ispanų mokesčių teisę ir darbo įstatymus. Chuano Antonijo Errero – Madrido Karloso III universiteto profesoriaus – žodžiais, darbdaviai ne šiaip nenori mokėti mokesčių, jiems susiklosčiusiomis aplinkybėmis tiesiog nėra kitos išeities. “Jeigu verslininkai sumokėtų visus priklausančius mokesčius, didžioji jų dalis iš viso neišgyventų”, – apibendrina ekspertas. Ispanijos įmonės privalo atiduoti į iždą apie trečdalį savo pelno.
Šiai dienai beveik 30% darbuotojo darbo užmokesčio sudaro įvairūs socialiniai atskaitymai. Tai nemaža suma. “Ispanijos darbo teisė visada gynė išimtinai darbuotojų teises” – apgailestavo profesorius Ch. Errero. Labai dažnai atitinkamos srities ministerija tvirtindavo išpūstas tarifų lenteles, neįvertindama atskiros darbo vietos produktyvumo. Be to, atleidžiant darbuotoją įmonė privalėjo išmokėti jam grobuonišką jos atžvilgiu kompensaciją – 45 darbo dienų atlyginimą už kiekvienus dirbtus metus.
Sociologės Gabrielės Rospide (Madridas) stebėjimais, Ispanijos darbo teisė visa laiką prieštaravo gamintojų interesams. Tokia dirbančiųjų teisinė valstybės gynyba privedė prie to, kad “darbo disciplina buvo nulinė: piktnaudžiavimas nedarbingumo pažymomis, dažnos pravaikštos be svarbių priežasčių, nesibaigiantys darbo ginčai su profsąjungomis, kurios visada stodavo darbuotojų pusėn. Visi šie faktoriai pastoviai kenkė verslui ir jis palaipsniui pradėjo slėptis “šešėlyje”. Nemažą vaidmenį suvaidino ir tas faktas, kad gauti licenciją ir atidaryti įmonę užtrukdavo ilgus metus.
Kovos su Ispanijos mokesčių nemokėtojais būdai
2012 matais perrinkus vyriausybę, nauji lyderiai, daugiausia Liaudies partijos atstovai, paskelbė karą mokesčių mokėtojams “zuikiams” ir visai “šešėlinei ekonomikai”. Viskas prasidėjo nuo darbo teisės reformos ir darbo rinkos apribojimų panaikinimo. Darbdaviams suteikta daugiau teisių atleisti darbuotojus, žymiai sumažinti išeitinių pašalpų dydžiai (iki 20 apmokamų dienų už metus vietoje 45, kaip buvo anksčiau), tapo įmanoma darbo užmokestį mokėti pagal darbo rezultatus.
Pastebimai sutrumpėjo licencijos gavimo terminai atidarant naujas įmones: dabar tai realiai įmanoma padaryti per savaitę.
“Finansų ministerija įgyvendino seriją priemonių, sudarančių kliūtis “šešėlinių” struktūrų darbui, - pasakojo Ch. Fernandesas, vienas iš šios institucijos darbuotojų, – pavyzdžiui, draudimas atlikti mokėjimo operacijas, kurių suma viršija 2,5 tūkst. eurų, grynaisiais. Pažeidėjai baudžiami ketvirčio sandorio sumos dydžio bauda. Už kiekvieną darbuotoją, dirbantį “šešėlinėje” įmonėje dabar vadovams skiriama 10 tūkst. eurų dydžio bauda (anksčiau buvo 600 eurų). Kartu su šiomis priemonėmis praėjusiais metais paskelbta mokesčių amnestija: bet kuriam sutinkančiam valstybei atiduoti dešimtąją dalį “šešėlinio” pelno sudaroma galimybė legalizuoti savo pinigines lėšas.”
“Gaila, kad šių naujovių rezultatų gavimas gali nusitęsti metų metus, – pranašauja ekspertas, – visada sunku persijungti ir dirbti pagal naujas darbo formas, be to iki socialinio draudimo mokesčių sumažinimo Ispanijai dar toli, ir ne paskutiniu smuiku dėl to griežė ekonominė krizė. Tad šie palengvinimai realybe gali tapti ne anksčiau kaip 2014 metais.”
Maksim Pavlovskij Vyr. analitikas TeleTrade Lietuva
Užsakymo nr.: 3102_26
