Pagiriuose esančio medelyno savininkai Regina ir Vytautas Kazlauskai sakė, kad toks vėlyvas pavasaris buvo prieš 17 metų. Tačiau tada, staigiai atšilus orams, viskas stojo į savo vietas – augalai sužaliavo ir atėjus laikui puikiai derėjo.
Pomidorai jau šiltnamyje
Ūgtelėjusius pomidorų daigus Regina jau išnešė į nešildomą šiltnamį pietinėje namo pusėje. „Lai grūdinasi. Dieną saulė jau kaitri, įšildo, tad ir naktį nebūna labai vėsu“, – sakė Regina. Ir pridūrė, kad pirmuosius sunokusius pomidorus tikisi skinti birželio viduryje. Pasak jos, vaismedžiai ir parduoti skirti sodmenys puikiai peržiemojo. „Svarbiausia, kad gamta neiškrėstų kiaulystės, kai augalai išleis pirmuosius gležnus lapelius. Va, tada spustelėjęs šaltukas labai pavojingas“, – pabrėžė ji.
Svarbu, kad nebūtų pašalo
Antrojoje balandžio pusėje, pasak patyrusių sodininkų, jau galima sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. „Konkreti data nenustatyta. Galima sodinti ir kovo viduryje ar pradžioje. Svarbu, kad būtų išėjęs pašalas. Pirmiausia reikia pasirūpinti juodaisiais, raudonaisiais, serbentais ir agrastais, nes jie anksčiausiai sprogsta. Jei sodinimo duobės nebuvo paruoštos rudenį, iškasus jas pripilama 1–2 kibirai komposto arba perpuvusio mėšlo, 0,4–0,7 kg superfosfato, iki 0,2 kg kalio druskos. Tada viskas gerai išmaišoma ir sumindoma, kad po sodinimo dirva mažiau suslūgtų ir augalai nebūtų per daug sekliai ar giliai.
Pjuvenos ištraukia azotą
„Pasodinti vaiskrūmiai gausiai paliejami, po to mulčiuojami durpėmis, pjuvenomis ar kuo kitu, kad būtų išsaugota šaknims reikalinga drėgmė“, – aiškino V.Kazlauskas. Jis perspėjo, kad pjuvenos – ypatingas mulčias, nes pradėjusios pūti jos iš žemės pasisavina azotą. Jei naudojamos šviežios pjuvenos, pomedžius reikia gausiau patręšti azoto trąšomis. Į kibirą vandens dedamas šaukštas salietros ir palaistoma. Vasarą puikiai tiks atskiestas žolių raugas. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pats geriausias mulčias pasodintiems augalams yra žemė iš po lazdynų. Patarčiau ją naudoti ir kambariniams augalams“, – sakė Vytautas. Dekoratyvinius spygliuočius Kazlauskai mulčiuoja spygliuočių žieve, po kuria patiesia nedėvimus viršutinius tamsios spalvos rūbus. Pomedžiuose jų sode piktžolės neželia, nes jie nuolat mulčiuojami nupjauta veja. Regina darže išrautas piktžoles meta į avietyną. Ten jų nesimato, o nauda avietėms didžiulė: žolės neauga, o toks mulčias pūdamas puikiai jas patręšia.
Jei atšoka kamieno žievė
Balandį vaismedžių kamienai atrišami ir patikrinama, kaip jie peržiemojo. „Lengvai stuksendami kamieną, pažiūrėkite, ar nėra nuo šalčio atšokusios žievės. Taip dažnai atsitinka, kai naktį spaudžia šaltis, o dieną medžių kamienus kaitina saulė. Dienos ir nakties oro temperatūrų svyravimui ypač jautrūs kaulavaisiai. Augalą galima išgelbėti atšokusią žievę prispaudus prie kamieną ir aprišus medvilniniu audiniu. Prieš tai ant jo reikėtų užtepti ploną sluoksnį sodo tepalo. Tai padės apsaugoti pažeistą vaismedžio kamieną nuo bakterinių ligų. Atšokusią kamieno žievę galima prikalti vinelėmis su stambiomis galvutėmis. Ilgainiui prispausta žievė prigyja“, – sakė sodininkas profesionalas.
Geriau mažesnė koncentracija
Augalams purkšti nuo kenkėjų plačiai naudojamas karbamidas, kuris yra nebrangus. Kol vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai dar neišsprogę, juos, pasak Kazlauskų, geriausia purkšti 7 proc. karbamido tirpalu. „Vis dėlto tokios koncentracijos tirpalu patarčiau purkšti vėlyvą rudenį. Pavasarį geriau naudoti perpus silpnesnį tirpalą, ypač jei medžių pumpurai jau pradėję brinkti. Pernelyg stiprus karbamido tirpalas juos gali nudeginti“, – perspėjo pašnekovas. Purkšti, anot jo, patartina nesaulėtą dieną. Nuo įvairių ligų augalus ankstyvą pavasarį Kazlauskai purškia ne stipresniu nei 3 proc. vario sulfato tirpalu.
Nušąla nespėję sumedėti
Balandžio mėnesį įprastai baigiama genėti vaismedžius. Šiais metais, pasak pašnekovų, skubėti negalima. Reikia kantriai palaukti, kai naktimis nebespaus šaltukas ir tik tada stverti sekatorių. „Atminkite, kad pavasarį labiausiai plinta vėžys ir kitos žievės ligos. Todėl visas genėjimo žaizdas užtepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Pradėjus sprogti pumpurams, galima išgenėti pašalusias šakas ar patrumpinti ūglius iki sveikos medienos“, – aiškino Vytautas. Atskirti nušalusias šakas galima pagal pumpurus ir spalvą. Dažnai nušąla rudenį nespėję sumedėti, pertręšti azoto trąšomis ūgliai. Nukirptos nušalusios šakelės mediena būna tamsiai ruda. „Jei iššąla visas medelis, nupjaunama iki sveikos kamieno vietos. Iš miegančių pumpurų išaugs keli nauji ūgliai, o iš jų bus galima užsiauginti naują vaismedį. Kiškių apgraužti medeliai patepami sodo tepalu, o labai sužaloti nupjaunami ir auginami iš ūglių“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, iš miegančių pumpurų užaugę medžiai nebūna kuo nors prastesni.
