Ilga pirkinio garantija gali nueiti perniek, jeigu nebus tinkamai išsaugotas pirkimą patvirtinantis dokumentas. Nepaisant to, kartais gali nutikti ir taip, kad pirkimo kvitas „susidėvėjo“ jam tiesiog gulint stalčiuje.
Būtent taip nutiko vienai lrt.lt skaitytojai, kuri, nusprendusi parduoti prieš kurį laiką įsigytą pirkinį, vietoje pirkimo kvito, patvirtinantį teisę gauti garantiją, rado tik baltą popieriaus lapelį.
Galvojo, kaip apsidrausti
„Prieš porą metų viename didžiųjų prekybos tinklų pirkome dulkių siurblį, kainavusį virš tūkstančio litų. Jam buvo suteikta 36 mėn. garantija. Po pusantrų metų, persikėlę į didesnį būstą, nusprendėme įsigytą dulkių siurblį parduoti ir įsigyti naują su plovimo funkcija. Turimo dulkių siurblio garantija vis dar galiojo, tačiau suradę pirkimo čekį negalėjome patikėti – jis buvo visiškai išblukęs, nesimatė nė žymės, kad ant jo kada nors kas būtų atspausdinta. Pirkimo kvitas buvo laikytas tvarkingai – jis paprasčiausiai gulėjo stalčiuje tarp kitų dokumentų“, – interneto portalui lrt.lt telefonu situaciją išdėstė skaitytoja Jovita.
Moteris neslėpė, kad dulkių siurblį pavyko parduoti, tačiau liko neaišku, kas būtų tokiu atveju, jeigu siurblys butų sugedęs ir kaip į tai reaguotų pardavėjas – ar priimtų siurblį taisyti su visiškai išblukusiu pirkimo kvitu.
Skaitytoja samprotauja, kad už siurblį buvo atsiskaityta banko kortele – internetinėje bankininkystėje yra registruotas pirkimas, taigi gal kaip nors būtų galima gauti garantinį taisymą ir su išblukusiu pirkimo kvitu. „Kita išeitis – čekius iškart atsispausdinti ir turėti kopijas. Kitos išeities neįsivaizduoju... “ – svarstė moteris.
Tokio atvejo negirdėję
„Sunku įrodyti, kad [pirkimo kvitas] tinkamai saugomas: galbūt jis buvo sušlapęs, išskalbtas ar laikytas saulėje. Per savo darbo laikotarpį nesu girdėjęs tokio skundo...“ – tikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių atstovas Vitas Jonas Ūsas.
Pasak jo, šioje situacijoje vartojimo santykio nėra ir tokių problemų ši tarnyba nespręstų, nes daiktas perparduodamas kitam fiziniam asmeniui. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasak V. J. Ūso, sprendžia problemas, kai vartotojas pirko iš verslo subjekto prekę ar paslaugą, o šioje situacijoje yra dviejų vartotojų santykiai.
„Jeigu iškiltų problema tarp vartotojo ir pardavėjo, ir daiktas sugestų garantiniu laikotarpiu, o pardavėjas nenorėtų pripažinti fakto, kad prekė pirkta jo parduotuvėje, tada būtų mūsų kompetencijoje ir pirkėjas turėtų kreiptis į mūsų tarnybą. Jeigu nepavyktų išspręsti ginčo, tuomet bandytume padėti“, – lrt.lt paaiškino V. J. Ūsas.
Pašnekovas pridūrė, kad šiuo atveju galima tartis geranoriškumo principu. „Labai abejočiau, kad prekybos centre ieškotų tų visų atsiskaitymų, kurie vyko prieš pusantrų metų“, – pridūrė V. J. Ūsas.
Įstatymas įpareigoja užtikrinti autentiškumą
Tuo metu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas įpareigoja apmokestinamuosius asmenis užtikrinti, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje numatyta tvarka.
„Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išrašyti ar gauti, ir užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi, tačiau tais atvejais, kai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma“, – pateikiama įstatyme.
Vytenis RADŽIŪNAS
