Tam, kad atostogos nesukeltų papildomų išlaidų ir nepatogumų, svarbu žinoti, kaip planuoti kelionę ir išsirinkti tinkamą kemperį.
Atostogoms renkasi Lietuvą
Kemperius nuomojančios ir parduodančios įmonės „Kemperiai 365“ vadovas Nerijus Briedis teigia, kad po karantino norinčių keliauti kemperiais akivaizdžiai padaugėjo. „Liepos mėnesį nebeturėjome laisvų kemperių, o rugpjūčiui liko vos keli. Šiuo laikotarpiu kemperius gauti sudėtinga, nes daugelis gamyklų juos išpardavė. Paklausa išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – atskleidžia jis.
Įmonės vadovo nuomone, šis keliavimo būdas pandemijos laikotarpiu ypač populiarus, nes išvengiama kontakto su žmonėmis. Taip pat nereikia jaudintis dėl laiko, nakvynės vietos ir oro sąlygų.
„Jeigu kurioje nors šalyje lyja – gali ją pravažiuoti nesustodamas, jeigu pavargai – gali bet kada sustoti ir išsimiegoti“, – akcentuoja specialistas.
N. Briedis pastebi, kad šiemet didžioji dalis keliautojų renkasi trumpesnes išvykas ir keliauja Lietuvoje arba netolimose šalyse: Lenkijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Estijoje.
„Daug dažniau nei įprastai žmonės renkasi keliauti po Lietuvą. Pastaruosius kelerius metus tokio susidomėjimo tikrai nebuvo“, – komentuoja pašnekovas.
Išvykoms po Lietuvą kemperius keliautojai nuomojasi savaitei, o į kitas minėtas šalis – dviems savaitėms. Prieš pandemiją, viena mėgstamiausių keliautojų krypčių buvo Ispanija – į ją keliautojai įprastai išsiruošia mėnesiui. Tačiau, N. Briedžio teigimu, pandemijos laikotarpiu ten keliaujančių labai nedaug.
Svarbiausia – nepersistengti
N. Briedis ne tik užsiima kemperių nuoma ir pardavimu, tačiau ir pats yra patyręs keliautojas – jo įsimintiniausia kelionė kemperiu į Sacharą truko net šešis mėnesius.
Tačiau dar tik išbandantiems tokį keliavimo būdą, N. Briedis pataria neišsikelti pernelyg aukštų tikslų. Jeigu planuojate dviejų savaičių kelionę, specialisto teigimu, neverta stengtis nuvažiuoti daugiau kaip 300 km per dieną.
„Jeigu pradedantieji nuspręstų nuvažiuoti apie 500 km per dieną, jie beveik visą laiką praleistų kemperyje ir grįžtų pavargę, nepatenkinti kelione. Patarčiau nuvažiuoti ne daugiau 300 km per dieną: turėsite laiko pasigrožėti vaizdais ir nepavargsite“, – sako jis.
Specialistas atkreipia dėmesį, jog keliaujant nebūtina nakvoti kempinge. Norintiems patirti daugiau įspūdžių, rekomenduoja apsistoti gamtoje ar mieste. „Dėl maisto ar vandens papildymo jaudintis neverta – pilnas ekipažas kemperyje gali išbūti tris dienas“, – teigia pašnekovas.
Vietą pasistatyti transportui lengviau rasite naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis, tokiomis kaip „Park4night“ ir pan. Programėlė taip pat rodo specialias aikšteles, kuriose galima išpilti tualeto bakelio turinį ar prisipilti vandens.
Kaip neapsigauti?
Kemperių nuoma, pardavimu ir remontu užsiimančios įmonės „Kemperija“ vadovo Laimono Mačiulio teigimu, prieš pradedant kelionę kemperiu, svarbiausia atsakingai išsirinkti nuomotoją.
„Patarčiau paskaityti kitų klientų atsiliepimus. Geriausia rinktis įmonę, kuri siūlo transporto draudimą. Pavieniai asmenys, nuomojantys vos keletą kemperių, dažniausiai to nedaro ir įvykus eismo įvykiui, kyla problemų sprendžiant, kas turi atlyginti žalą“, – akcentuoja specialistas.
Renkantis tinkamiausią kemperį, svarbu įvertinti jo išplanavimą. Tam, kad jaustumėtės patogiai, kemperyje turi būti fiksuotas lovų skaičius: jeigu keliaujate dviese – dvi lovos, jeigu šešiese – teks išskleisti įmontuotą papildomą lovą.
L. Mačiulis ragina išsiaiškinti visas nuomos sąlygas. Dar prieš pradėdami kelionę sužinokite, kada ir kur turite grąžinti automobilį, ar privalote jį nuplauti, išvalyti saloną.
Dažniausiai automobilio sutvarkymu rūpinasi pati įmonė – pavyzdžiui – „Kemperijoje“ už šią paslaugą imamas 20 eurų mokestis. Įmonės vadovo teigimu, beveik visose įmonėse pagrindinė sąlyga klientams – patiems pasirūpinti degalais ir grąžinti automobilį pilnu kuro baku.
Brangios klaidos
Įmonės „Kemperija“ vadovo L. Mačiulio teigimu, dažniausiai eismo įvykių metu pažeidžiami galiniai vaizdo veidrodėliai ir buferis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl smarkaus vėjo iškrenta langai. Pašnekovo darbo praktikoje pasitaikė tik vienas atvejis, kai kemperis buvo sugadintas nepataisomai.
„Kelionės metu klientas leido kemperį vairuoti žmogui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo. Tokiu atveju draudimo įmonės nepadengia žalos. Nuomininkams teko susimokėti apie 30 tūkst. eurų“, – prisimena L. Mačiulis.
Norint vairuoti kemperį, reikia turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir dvejus metus vairavimo patirties.
Atšaukė kelionę, todėl nusipirko kemperį
Norvegijoje gyvenančio lietuvio Mindaugo Juozaičio šeimai, kaip ir daugeliui keliautojų, šią vasarą teko atsisakyti kelionės į šiltus kraštus. Tačiau šeima vis tiek nusprendė paatostogauti ir nusipirkę kemperį leidosi į kelionę po Šiaurės Norvegiją.
Šeima pirmą kartą kelionę kemperiu išbandė prieš devynis metus – draugų paskolintu kemperiu keliavo po Lietuvą.
„Iškart pamėgome šį keliavimo būdą: galėjome sustoti bet kur, išsimiegoti, o ryte gerti kavą, grožėdamiesi Trakų pilimi“, – pasakoja Mindaugas.
Jis atskleidžia, kad ilgai svarstė, ar verta įsigyti kemperį. Kelionės šiuo transportu dažniausiai yra vasaros pramoga, o išlaikymas reikalauja nemažai išlaidų. Tačiau sprendimo šeima nė kiek nesigaili.
„Kai sezono metu keliauji kitomis transporto priemonėmis, privalai iš anksto užsisakyti nakvynės vietą, atvykti nustatytu laiku. Keliaudamas kemperiu esi nepriklausomas“, – mintimis dalijasi keliautojas.
Mindaugo teigimu, kemperyje yra visi patogumai, kurių gali prireikti žmogui: tualetas, dušas, virtuvė, lovos.
„Jeigu kur nors apsistoji, elektros apšvietimui pakanka 3–4 dienas, kitu atveju, akumuliatorius kraunasi važiuojant. Dujų baliono (10 litrų) pakanka savaitei: maisto gaminimui, vandens pašildymui, jei lauke vėsu – ir šilumai palaikyti“, – pasakoja Mindaugas.
„Geriau investuoti į naujesnį kemperį ir kelyje jaustis saugiai. Vis dėlto, tai ne lengvasis automobilis: kemperio gabaritai didesni, stabdymo kelias ilgesnis“, – priduria pašnekovas.
