Žemės ūkio ministerija nusprendė pradurti pučiamą „saulės baterijų" burbulą: po metų pamačiusi, kad negalima atsinaujinančios energetikos projektams taikyti ir paramos ES subsidijomis, ir aukštų supirkimo kainų, ministerija apsisprendė atmesti visus 179 ūkininkų projektus, susijusius su elektros gamyba saulės, vėjo ir vandens jėgainėse, rašo „Verslo žinios".
Oficialiai ūkininkams, prašiusiems 200 mln. litų paramos pagal dvi ES paramos priemones, buvo paaiškinta, kad projektai negyvybingi, nes jokie teisės aktai nenumato, kad dabar nustatytos „žaliosios" energijos supirkimo kainos išsilaikys bent jau artimiausius penkerius metus. Vadinasi, sumažinus supirkimo kainas, visos jėgainės rizikuoja bankrutuoti.
Neoficialiai užsimenama, kad gerus norus remti švarią energetiką žlugdo verslininkų godumas, mat iš už trečdalio ar net daugiau paraiškas teikusių ūkininkų nugarų kyšo kai kurių stambių pramonininkų ir žemvaldžių ausys. Pasak vieno gerai informuoto VŽ šaltinio, "dauguma pareiškėjų nieko bendra su žemės ūkiu neturi, užtat matyti akivaizdus noras pasipelnyti, nes apie dvi dešimtys projektų yra susiję su vienu asmeniu".
Tuo tarpu pinigų negavę kaimo verslininkai skaičiuoja nuostolius ir grasina teismais.
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, žada, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas šiandien bus baigtas svarstyti komitete ir netrukus keliaus į Seimo posėdį. Jei jam bus pritarta, saulės, vėjo ir vandens energijai 12 metų į priekį būtų taikoma stabili supirkimo kaina. Pasak parlamentaro, "drastiškų priemonių ministerijai nereikėtų imtis".
