Vartotojai socialiniuose tinkluose dėl to lieja pyktį ir reikalauja politikų, elektros tinklus valdančių ir milijonus eurų iš vartotojų uždirbančių įmonių atsakomybės.
Taip pat pasigirsta siūlymų, kad, norint ateityje išvengti panašaus masto gedimų, visas elektros linijas reikėtų perkelti po žeme. Esą tuomet audrų verčiami medžiai nenutrauktų tiek linijų, o ir karo atveju tokias linijas pažeisti būtų sunkiau.
Vis dėlto ekspertai pastebi, kad vadinamasis elektros linijų kabeliavimas būtų labai brangus ir neefektyvus.
Už jį vienaip ar kitaip sumokėtų galutiniai elektros vartotojai. Tačiau tai būtų vargiai teisinga, nes, kodėl, pavyzdžiui, miestiečiai pensininkai turėtų mokėti už tuos, kurie turi prabangias sodybas vienkiemiuose?
Kiekvienam vartotojui – po 3624 eurus
Paprastai kalbant, Lietuvoje yra dviejų rūšių elektros linijos: aukštos įtampos perdavimo ir žemos įtampos skirstymo. Už pirmą atsakinga „Litgrid“, netiesiogiai valdoma Energetikos ministerijos, o už pastarąjį – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurį per „Ignitis“ grupę valdo Finansų ministerija.
„Litgrid“ informavo naujienų portalą tv3.lt, kad dėl vykusios audros perdavimo tinkle – aukštos įtampos linijose ir pastotėse – naktį iš sekmadienio į pirmadienį fiksuoti 3 atsijungimai Vilniaus, Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, dėl kurių dalis vartotojų buvo netekę elektros.
„Aukštos įtampos elektros oro linijų keitimas kabeliais dažniausiai atliekamas miestuose, kur yra didelis teritorijos užstatymas ir gyventojų tankumas, tačiau toks sprendimas reikalauja kelis kartus didesnių investicijų ir gedimų šalinimas yra sudėtingesnis, trunka ilgiau.
Sklandų elektros perdavimo tinklo veikimą užtikriname reguliariai atlikdami linijų trasų valymo darbus“, – atsiųstame komentare nurodė „Litgrid“.
Bendrovės atstovai neatsakė, ką eurais reikštų „kelis kartus didesnės investicijos“.
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė informavo, kad trečiadienį per visą Lietuvą dar buvo virš 5 tūkst. taškų, kur reikia remontuoti pažeistas tiek aukštos, tiek vidutinės, o ypač žemos įtampos tinklus. Dėl to tūkstančiai vartotojų dar buvo be elektros.
Pasak atstovės, ESO nuosavybės teise valdo 130 tūkst. km. elektros linijų, iš kurių 64,1 proc. – elektros oro linijos, 35,9 proc. – elektros požeminiai kabeliai.
„Nuolatos investuojame į tinklo atnaujinimą ir patikimumo užtikrinimą, ir vis daugiau tinklo yra sukabeliuojama, tačiau tai yra brangi ir imli laikui investicija – visas oro linijas rekonstruoti į požemines kabelių linijas užtruktų apie 5–7 metus, o 1 km kaina – apie 70 tūkst. eurų.
Tad skaičiuojama, jog visą tinklą sukabeliuoti požemine kabelių linija kainuotų 6,3 mlrd. eurų”, – nurodė R. Juodkienė.
Šią sumą padalijus visiems 1,738 mln. elektros vartotojų Lietuvoje, kiekvienam išeitų po 3624 eurus.
Anot jos, požeminių linijų sutrikimų aptikimas yra kiek kitoks, nes to padaryti fiziškai stebint neįmanoma, o tam visada naudojama speciali laboratorija. Esą tokios linijos atstatymo darbai užtrunka nepalyginamai ilgiau: tenka kasti gruntą, ardyti asfalto dangą ir pan., kad būtų galima prieiti prie požeminio kabelio.
Be kita ko, praūžus audrai ESO patarė be elektros likusiems gyventojams pirkti elektros generatorius.
Kabeliai, daugiau kirtimų ar generatoriai?
Ekonomistas Raimondas Kuodis mano, kad kabeliuoti visas elektros linijas, ypač vedančias į vienkiemius miškingose vietovėse, būtų neefektyvu.
Be to, tai būtų ir socialiai neteisinga, nes už dalies vartotojų patogumą gyventi vienkiemiuose visada su elektra netiesiogiai sumokėtų visi kiti elektros vartotojai – net ir skurdžiai gyvenantys pensininkai.
Socialiniame tinkle R. Kuodis atkreipė dėmesį, kad, jei prieš kelerius metus kalbėta, kad visų linijų kabeliavimas kainuotų apie 2,5 mlrd., tai dabar ši suma – išaugusi daugiau nei du kartus.
Tuo metu „Ignitis“ grupės vadovas Darius Maikštėnas atkreipė dėmesį, kad Latvijoje oro linijų apsaugos zonos yra 3 kartus platesnės, o proskynų – 2 kartus platesnės nei Lietuvoje.
Be to, ten esą nereikia gauti įvairių leidimų, kad jas valyti, tik informuoti. Taigi, pasak „Ignitis“ vadovo, po audrų avaringumas skiriasi iki dešimt kartų. Anot jo, Lietuvoje yra daugybė apribojimų, net ir apsaugos zonose neleidžiančių valyti be savivaldybių ir savininkų sutikimo, ir pan.
Anot D. Maikštėno, apie 95 proc. elektros tiekimo avarijų fiksuojama dėl virtusių medžių. Taigi, jis leidžia suprasti, kad platesnės apsauginės zonos ties oro linijomis leistų išvengti tokio gedimų kiekio, koks buvo šį kartą.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius įsitikinęs, kad su elektros tiekimo gedimais ESO turėtų tvarkytis įsigydama didelius mobiliuosius generatorius.
Esą tai būtų kur kas efektyviau, nei atskirai generatorius pirkti vartotojams. Taip pat ir daug pigiau, nei elektros linijas kabeliuoti.
Kam atitenka elektros įmonių milijonai?
Kaip minėta, už elektros perdavimo tinklą atsako „Litgrid“, kurią visų Lietuvos piliečių vardu per „Epso-g“ netiesiogiai valdo Energetikos ministerija.
Ji iš esmės sprendžia, ką daryti su visu bendrovės pelnu. Pernai „Litgrid“ gavo per 48 mln. eurų grynojo pelno, o akcininkei „Epso-g“ išmokėjo 29,3 mln. eurų dividendų. Tiesa, pastaroji neskelbia, kiek jų pervedė į valstybės biudžetą (už 2022 m. pervedė 66 tūkst. eurų).
Nuo perdavimo tinklo elektra iki pat galutinių vartotojų atiteka skirstomaisiais tinklais. Juos prižiūri ESO. Ši bendrovė yra „Ignitis“ grupės dalis.
75 proc. jos akcijų visų Lietuvos gyventojų vardu valdo Finansų ministerija. Likusi akcijų dalis priklauso privatiems investuotojams: tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.
Taigi, trys ketvirtadaliai „Ignitis“ grupės pelno grįžta valstybei, o likęs ketvirtadalis – privatiems asmenims. Pernai grupė gavo beveik 260 mln. eurų grynojo pelno, o dividendais grupė paskirstė 93 mln. eurų. Iš jų valstybei atiteko apie 70 mln. eurų, o 23 mln. eurų – privatiems investuotojams.
Dėl praūžusios audros sutrikimų patyrė tiek perdavimo tinklas, tiek skirstymo tinklas. Tačiau juos valdančių bendrovių pelno neužtektų antžeminėms linijoms perkelti po žeme.
