Nuo šio mėnesio pradžios teismuose visiškai atsisakyta hipotekos teisėjų ir jų padėjėjų. Tai padaryta siekiant sutrumpinti biurokratiją norintiems įkeisti turtą. Po šių pakeitimų gyventojai ir valstybinės institucijos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus skaičiavimais turėtų sutaupyti apie 7 mln. litų.
Iki šiol įkeičiant nekilnojamąjį turtą reikėjo sudaryti hipotekos sandorį, gauti jo teisėtumo patvirtinimą iš notaro ir hipotekos teisėjo bei užregistruoti jį hipotekos registre.
„Dabar teismo durų varstyti nebereikės, - sako R. Šimašius. – Visus hipotekos reikalus sutvarkys notaras, kuris per elektroninę sistemą visus duomenis perduos Centrinei Hipotekos įstaigai.“
Manoma, kad ši tvarka sutrumpins eiles teismuose. Pakeitus įstatymus, taip pat nebereikės hipotekos sandorio registruoti hipotekos registre: tai bus galima daryti savanoriškai, tačiau ne privalomai, kaip anksčiau. Sandoris įsigalios tuomet, kai jo teisėtumą patvirtins notaras, o jo įregistravimo faktas turės įtakos tik naudojant šį sandorį prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.
Nuo liepos 1-osios bus galima įkeisti ir įmonės turtą – visą įmonę arba jos dalį, pavyzdžiui, jos filialo turtą. Anot ministro, tai palengvins verslui galimybę gauti paskolas iš bankų, o bankams šis įrankis leis nebereikalauti iš verslininkų laiduoti asmeniškai.
„Kai atsiranda galimybė įkeisti verslą kaip kompleksą, kai kurie verslininkai gali imti kreditą nerizikuodami savo šeimos turtu“, - teigia jis.
Ministro skaičiavimais, sudėjus išlaidas, kurias patiria įmonė ir valstybinės institucijos dėl ilgesnių biurokratinių hipotekos procedūrų, visi išloš 7 mln. litų.
„Pusė iš to bus valdiškame sektoriuje, o pusė – privačiame“, - tvirtina jis.
Mokesčiai nesikeis
Nors į teismą dėl hipotekos kreiptis nebereikės, ši procedūra gyventojams kainuos tiek pat, kaip ir anksčiau.
„Žyminio mokesčio nebelieka, lygiai tie patys mokesčiai išlieka užmokesčiui notarui. Taigi iš esmės mokesčiai nesikeičia. Vis dėlto, žmonės sutaupys laiko, tačiau mokėti daugiau neturės“, - aiškina R. Šimašius.
Praėjusiais metais Lietuvos įregistruota daugiau nei 25 tūkst. naujų hipotekos ir įkeitimo sandorių – tai 18 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Didžiąją dalį (80 proc.) visų įkeitimo sandorių sudaro fiziniai asmenys.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė hipotekos reformai, kuriai pradėjus veikti nuo liepos pradžios gyventojai gali paprasčiau ir pigiau įkeisti nekilnojamąjį turtą, kadangi įkeitimo lakštus tvirtina tik notarai ir nebereikia papildomai kreiptis į teismą. Atitinkamai keliolikai teisėjų nebeteks atlikti nereikalingos biurokratinės funkcijos ir jie visą laiką galės skirti kitoms byloms nagrinėti.
Nerimavo dėl bankų klientų
Ekonomika.lt taip pat anksčiau rašė, kad liepos 1-ąją įsigaliojančios hipotekos reformos nuostatos turėtų sudrausminti nesąžiningus skolininkus, tačiau gali pridaryti bėdos laikinų sunkumų patiriantiems asmenims. Po įstatymų pakeitimo priėmimo Seime, trys bankų klientų interesus ginančios asociacijos išeiškė savo nerimą dėl padarinių, kuriuos hipotekos reforma turės tūkstančiams būstus įkeitusių šeimų.
Nuo liepos 1-osios turto išieškojimo procesas pagreitės. Tai ne į naudą piktnaudžiauti mėgstantiems skolininkams – jie neteks galimybės per hipotekos teismus nepagrįstai vilkinti sprendimo priėmimo proceso. Tačiau ta pati pagreitinto išieškojimo pasitelkus notarus sistema pakenks kitų skolininkų, dažnai be piktos valios, o tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių praleidusių skolos mokėjimo terminą, interesams.
Anot Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinio direktoriaus Rūtenio Paukštės, su notarų ir antstolių pagalba procesas truks itin trumpai, nebereikės privalomai informuoti skolininko apie išieškojimą.
„Sugrįžus iš kelionės, darbo užsienyje ar net atostogų galite rasti siurprizą – namai jau nebe jūsų, – tuomet tvirtino R. Paukštė. - Lietuvoje susidarė situacija, kad bankams įkeistas turtas nuvertėjo, o jį pardavęs asmuo ne tik netenka būsto, bet ir lieka skolingas bankui. Tai žiaurus krizės padarinys, kuris veikia visą mūsų ekonomiką. Todėl būtų teisinga, jei bankai, kurie savo paskolomis skatino ir statybininkus, ir būsto pirkėjus, tuo prisidėdami prie nekilnojamojo turto burbulo, prisiimtų atsakomybę ir nurašytų šiuos likusius įsiskolinimus.“
Pasikeitimai ir įmonėms
Anksčiau skelbta, kad po priimtos hipotekos reformos nuo liepos pradžios bus praplėstas įkeitimo objektų ratas, numatant įmonės ir turtinių kompleksų, tame tarpe reikalavimo teisių, įkeitimą, taip pat numatyta galimybė įkeisti daiktus, kurie bus sukurti ar įgyti užstato davėjo ateityje, iš esmės pakeista išieškojimo iš įkeisto turto tvarka.
Viena svarbiausių naujo reglamentavimo naujovių – įmonės hipoteka, kuria įmonė įkeičiama kaip kintantis turtinis kompleksas, susidedantis iš nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių (pavyzdžiui, nuomos teisių, prekių ženklų, patentų) bei kito materialaus ir nematerialaus turto. Įmonei perleidus įmonės hipoteka įkeisto turto nuosavybę, hipoteka įkeistam turtui pasibaigia, o naujai įgytas turtas tampa įkeistu nuo jo įgijimo momento.
Įkaito davėjas tokiu atveju lieka atsakingu, kad įmonės vertė netaps mažesnė už hipotekos sandoryje nurodytą vertę, nebent hipotekos sandorio šalys būtų susitarę dėl kitokių taisyklių. Jeigu kreditoriui yra svarbu, kad konkretus turtas liktų įkeistas visu įmonės hipotekos galiojimo laikotarpiu, sandoryje galima nurodyti tokį turtą, numatant atitinkamus apribojimus.
Įsigaliosiantys pakeitimai taip pat numato turtinių kompleksų įkeitimą, kuriuo gali būti įkeičiamas nuolat kintančios formos ir sudėties kilnojamasis turtas, įvairūs įrengimai, prekių atsargos, reikalavimo teisės ir pan., taip išplečiant universalaus įkeitimo taikymo sritį, anksčiau apėmusį tik prekių atsargas.
Kitaip nei šiuo metu galiojantis įstatymas, kuris reikalauja individualizuoti įkeičiamą kilnojamąjį turtą, minėti pakeitimai numato, kad turtas, įkeičiamas kaip turtinis kompleksas, apibūdinamas nurodant įkeičiamo turto grupę. Todėl, pavyzdžiui, siekiant įkeisti pagal prekybos centro nuomos sutartis gautinas sumas, nebereikės jų visų specifiškai nurodyti ar papildomai įkeitinėti kiekvieną naują sutartį – įkeitimo sandoryje pakaks nurodyti, jog įkeičiamos visos reikalavimo teisės pagal konkretaus pastato nuomos sutartis.
Kita itin svarbi įstatymo pakeitimų grupė yra susijusi su galimybe įkeisti būsimą turtą, kuris dar nėra sukurtas, ir turtą, kurio nuosavybę įkaito davėjas įgys ateityje. Šiuo metu galiojantis reguliavimas riboja galimybes įkeisti turtą, kuris bus sukurtas ar įsigytas ateityje. Tai lemia papildomą riziką, susijusią su tokio turto (ne)įkeitimu – laikotarpiu tarp tokio turto sukūrimo (įsigijimo) ir jo įkeitimo disponavimas tokiu turtu galėjo būti apribojamas pagal kitų asmenų reikalavimus ar patekti į bankrutuojančios įmonės turto masę, pasitaikydavo atvejų, kuomet įkaito davėjas sąmoningai vengdavo įkeisti turtą ar jį perleisdavo ir pan.
Civilinio kodekso pakeitimai numato galimybę įkeisti būsimą ar sandorio pasirašymo dieną dar neįregistruotą viešame registre, taip pat įkaito davėjo nuosavybėn ateityje įgyjamą turtą. Pavyzdžiui, tinkamai struktūrizuojant sandorį galės būti įkeisti pastatai, kuriuos įkaito davėjas pastatys ir įregistruos ateityje, ar įkaito davėjo perkami statiniai – hipoteka tokiu atveju įsigalios nuo tokio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre kaip įkaito davėjo nuosavybė.
