Šalies įmonių žala dėl komercinių paslapčių ir kitos informacijos vagysčių gali siekti milijonines sumas, teigia teisininkai. Anot jų, kol kas Lietuvoje tik pavienės bendrovės ryžtasi siekti, kad būtų atlyginama patirta žala, o dažniausi to kaltininkai būna įmonės darbuotojai, susimokę su konkurentais. Teisininkų teigimu, dar mažiau įmonių kreipiasi į atsakingas teisėsaugos institucijas dėl konkurentų ar jų darbuotojų tyčinių veiksmų prieš jas, nors tam turi visas galimybes.
„Lietuvoje dar tik pradeda formuotis tokia teisinė praktika. Manau, kad kai kurios bylos, šiuo metu tiriamos bei nagrinėjamos teismuose, yra labai reikšmingas postūmis tiek pačiam verslui, siekiančiam prisiteisti patirtą žalą, tiek darbuotojų santykiuose su darbdaviu ar požiūriu į jį bei atsakomybės darbe suvokimu“, - Eltai sakė advokatas Laimonas Pivoras.
Anot jo, bendrovės, susiduriančios su jų komercinių paslapčių atskleidimu trečiosioms šalims ar patiriančios kitokios konfidencialios informacijos nutekėjimą, kuris padaro žalą bendrovei bei atneša naudą jos konkurentams, turėtų svarstyti bylinėtis ne tik civiline tvarka, bet ir kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, nes tokie atvejai gali būti prilyginti Baudžiamojo kodekso įstatymo pažeidimams.
„Doleta“ vadovas: pagavome šnipinėjantį savo darbuotoją
Teisininko nuomonę palaiko ir bendrovės „Doleta“ vadovas Liutauras Daubara, kurio vadovaujama bendrovė prieš kelerius metus aptiko pas save darbuotoją, šnipinėjusį konkurentų labui bei reguliariai nutekinusį bendrovės langų produkcijos brėžinius, kitą komercinę informaciją, naudotą konkurento veikloje.
„Buvome priversti kreiptis į teisėsaugą. Pasirinkome šį kelią, ir jis pasirodė teisingas, o proceso metu paaiškėjo daug papildomų aplinkybių. Kiek vėliau žalos atlyginimą pasiekėme civiline tvarka. Manau, kad tokių atvejų yra daugelyje bendrovių, o jų tikrai negalima toleruoti, nes tai, kas kuriama kelias dešimtis metų, gali būti pavogta per kelias minutes ir neteisėtai nešti pelnus kitiems, nors tai sukurta ne jų“, - sako įmonės vadovas.
Teisininkų teigimu, dažnai realios tokių žalų sumos viršija šimtus tūkstančių litų ar net siekia milijonus, o komercinės konfidencialios bendrovės informacijos perdavimas leidžia konkurentams neteisėtai praturtėti.
„Tai drąsiai galima traktuoti kaip neteisėtą veiklą prieš kitus rinkos dalyvius, kuria siekiama komercinės naudos, pasitelkiant nesąžiningos konkurencijos būdus. Dažniausiai tokie atvejai yra susiję su bandymais papirkti darbuotojus, kurie vėliau neteisėtai pasisavinę atskleidžia komercines darbdavio paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją kitam rinkos dalyviui ir netgi pereina dirbti pas juos“, - sako advokatas L. Pivoras.
Anot jo, bendrovės, patiriančios tokius atvejus, visų pirma turėtų realiai įvertinti patirtą žalą, kitas aplinkybes, fiksuoti įkalčius ar įrodymus kartu su antstoliais ir nedelsiant pasitarus su teisininkais imtis teisinių priemonių. Tarp komercinių paslapčių atskleidimo konkurentams atvejų pasitaiko ir darbuotojų migracija iš vienos bendrovės į kitą, kuomet su atėjimu į naują darbo vietą atskleidžiamos komercinės paslaptys ar tiesiog darbuotojo atėjimas yra siejamas su konfidencialios informacijos atnešimu į naują darbovietę iš senos.
„CV Online LT“ vadovė: mus apvogė vienas iš kolegų
Pastarąjį mėnesį Vilniaus miesto prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime skaičiuojama per 500 tūkst. litų „CV Online LT“ bendrovės patiriama žala, kurią ši bendrovė patyrė dėl iš jos pas konkurentą perėjusio dirbti buvusio darbuotojo, atskleidusio komercines paslaptis konkurentui, galimai neteisėtų veiksmų.
Anot „CV Online LT“ vadovės Danguolės Augustinienės teigimu, jau dabar akivaizdu, kad bendrovės žala gali tik didėti, nes konkurentas nesąžiningu būdu įgijo bendrovės komercines paslaptis bei kitą, itin svarbią bei konfidencialią informaciją, turinčią reikšmingos įtakos bendrovės veiklai, ir ja naudojasi savo veikloje.
„Buvome sukrėsti sužinoję, kad mus tiesiog apvogė vienas iš mūsų kolegų ir komercinę bendrovės informaciją perdavė mūsų konkurentams. Sunku patikėti, kad dėl galimo atlygio vienas geriausiai apmokamų darbuotojų imasi tokios veiklos, o kitas mūsų rinkos dalyvis skatina tokius veiksmus“, - sako „CV Online LT“ plėtros vadovė D. Augustinienė.
Jos teigimu, kreiptis į prokuratūrą, o ne tik bylinėtis civiline tvarka paskatino teisininkų profesionalios konsultacijos, kurios, tikėtina, padės bendrovei ateityje prisiteisti ir patirtą žalą iš konkurentų ir buvusios darbuotojos.
„Manau, kad daugeliui vadovų toks sprendimas gali atrodyti sunkus, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad tai teisingiausias žingsnis tokioje situacijoje. Nepaisant visų sentimentų buvusiems kolegoms, įmonės turtas yra turtas, į kurį negali niekas kėsintis ar tuo labiau jį vogti“, - sako D. Augustinienė.
„BB Noxale“ vadovas: darbuotojas kopijavo įmonės duomenis
Analogišką situaciją šiais metais išgyveno ir UAD „BB Noxale“. Įmonės vadovo Roberto Grigonio teigimu, darbuotojas, skatinamas savanaudiškų ir materialių tikslų, nukopijavo įmonės klientų bazes bei perdavė visą informaciją konkuruojančiai bendrovei.
„Įmonė patiria šimtus tūkstančių litų nuostolių, kuriuos belieka tik teisine tvarka išsiieškoti ne tik iš nesąžiningo darbuotojo, bet ir iš bendrovės, naudojančios pavogtą informaciją“, - sako įmonės vadovas.
Advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė advokato Igno Dragužo teigimu, komercinių paslapčių vagystės iš bendrovių yra ganėtinai dažnas reiškinys daugelyje šalies bendrovių, kurių administracija kartais pervertina pasitikėjimą savo darbuotojais ar tiesiog nėra teisiškai susitvarkiusios įmonės turto apsaugojimo, kaip antai pramoninės nuosavybės, konfidencialių duomenų ir kt. Tarp tokių dažniausiai pasitaiko ne tik gamybos, prekybos, bet ir mažesnių verslų atstovai, kaip kūrybinės komunikacijos agentūros.
„Tai itin aktualu gamybos įmonėms, kurios, sparčiai eidamos į priekį, ne visuomet pagalvoja apie tai, kad vieną ar kitą naujovę reiktų apsaugoti, pavyzdžiui, registruoti kaip prekės ženklą ar įgyvendinti kitas apsaugos priemones. Ne ką mažiau svarbu nustatyti konfidencialios informacijos įmonėje sąvokas ir apie tai tinkamai informuoti darbuotojus, kas įneš tinkamą indėlį į santykius su kolektyvu. Jei įmonė grynuosius pinigus laiko seife, kodėl nepagalvojama apie nematerialaus turto apsaugą“, - atkreipia dėmesį teisininkai.
Jų teigimu, teismuose dar tik pradeda formuotis praktika, kai bendrovėms priteisiama patirta žala dėl nesąžiningų konkurentų veiksmų.
„Per pastaruosius kelerius metus ši praktika po truputį vystosi, tačiau iki šiol susiduriama su įrodinėjimo problemomis. Bylą sprendžiančiam teismui paprastai būna sunku įvertinti ir apskaičiuoti nukentėjusiai šaliai priteistiną žalą. Anot advokato L. Pivoro, bendrovės turi teisę kreiptis į teisėsaugos instancijas ir tuo atveju, jei buvo užfiksuoti ketinimai savintis bendrovės komercines paslaptis ar kitą, svarbią informaciją, prilyginamą bendrovės turtui.
„Tinkamai pritaikius tam tikras procedūrines priemones ir užfiksavus planuojamą bendrovės turto vagystę, kurios metu neteisėtai kaupiamos komercinės bendrovės paslaptys galimai būtų perduotos kitam rinkos dalyviui ar panaudotos kitiems, neteisėtiems tikslams, yra pakankamas pagrindas kreiptis į teisėsaugą“, - sako jis.
Anot jo, bendrovių vadovai turėtų kartais atsakingiau žiūrėti į kolektyvą bei tinkamai ir laiku reaguoti į galimai kai kurių darbuotojų veiklas, žalingas bendrovei.
„Teisinė apsauga bendrovės intelektiniam turtui ar komercinei informacijai tiesiog yra būtina. Deja, Lietuvoje tik nedaugelis bendrovių tai suvokia ir realiai sugeba įvertinti, kad iš sėkmingai veikiančios bendrovės pavogtas brėžinys, komerciniai pasiūlymai, kainodara ar jos sutartys su klientais gali atnešti milžinišką žalą jos veiklai“, - sako advokatas.
