Vilniuje vykusioje tradicinėje konferencijoje „Lietuvos ekonominės perspektyvos 2008“, kurią surengė Norvegijos finansų grupės filialas mūsų šalyje „DnB Nord“ bankas, jo analitikai negailėjo karčių žodžių ankstesnei mūsų šalies valdžiai, netiesiogiai priekaištavo dėl vartotojiškų mūsų visuomenės įpročių, rašo „Respublika“.
„Šiemet jau rengėme konferencijas Latvijoje ir Estijoje, tačiau tokio dalyvių antplūdžio, kokį matau čia, Lietuvoje, kitose šalyse nebuvo“, - sveikindamas susirinkusiuosius tvirtino „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka. Jo tvirtinimu, tai rodo, kad lietuviai labiau nei kaimynai domisi, kaip įveikti sunkmečio negandas.
Konferencijoje pranešimus darė V.Titarenka ir mokslų daktaras bei „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis apie artimiausią Lietuvos ekonominę ateitį.
Prognozavo niūriai
„DnB Nord“ banko analitikai Lietuvos ekonomikai nežadėjo nė mažiausios prošvaistės per artimiausius dvejus metus. Analitikų nuomone, geriausiai valstybių ekonominę sveikatą parodantis rodiklis - bendrasis vidaus produktas (BVP) - šiemet šalyje dar augs 4 proc., bet jau kitais metais sunyks 2 proc., 2010 m. sumažės 1 proc.
Anot V.Titarenkos, ateinančiais ir 2010 metais numatomas ekonomikos nuosmukis, realiosios gyventojų pajamos per šį laikotarpį neaugs, padidės nedarbas, bet pagerės einamosios sąskaitos balansas“, - sakė „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas. Analitiko teigimu, šiemet mūsų šalies popieriai nebūtų buvę tokie geri, jei ne naftos perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta“. „Pavyzdžiui, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo net 29 proc. Tai dėl to, kad naftos produktų rinkoje susiklostė itin palanki situacija“, - tvirtino analitikas.
Tačiau, pasak V.Titarenkos, be „Mažeikių naftos“ augimo rezultatas būtų buvęs kur kas kuklesnis - vos 13 proc. Apskaičiavus eksporto mastus palyginamosiomis kainomis, analitiko teigimu, galutinis kaičius išeitų dar blogesnis - vos 5,4 proc. O juk, pranešėjo tvirtinimu, eksportas yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis.
Vis dėlto artimiausiu metu didelių prielaidų Lietuvos eksportui ūgtelėti „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas neįžvelgė. Jis pastebėjo, kad investicinių prekių importas šiemet mažesnis nei prieš metus, todėl artimiausiais metais neverta tikėtis darbo našumo šuolio ar eksporto proveržio. Pesimistiškai, pranešėjo nuomone, nuteikia ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys - grynasis tiesioginių užsienio investicijų į akcinį kapitalą srautas šiemet buvo neigiamas. Vienintelis teigiamas dalykas, anot „DnB Nord“ banko analitikų, yra tas, kad sunkmečiu sumažės einamosios sąskaitos deficitas.
Pavyzdys - kinai su indais?
„DnB Nord“ banko analitikai tvirtino, kad labiausiai dėl sunkmečio kalta visą pasaulį apėmusi finansų krizė. Tačiau nepagailėta priekaištų ir Lietuvos valdžiai, netiesiogiai užsiminta ir apie vartotojiškus mūsų žmonių įpročius.
„Prieš rinkimus ankstesnioji Vyriausybė išlaidavo, iš dalies dėl to atsirado didžiulė, kelių milijardų litų, biudžeto skylė“, - tvirtino pranešėjai. Anot jų, blogas ir tas dalykas, kad iki prasidedant sunkmečiui nebuvo investuojama į naujas mašinas ir įrenginius, kitaip tariant, į gamybą, kuri ateityje turėjo tapti eksporto garantu. Esą ekonomika buvo kūrenama paskolomis, kurias panaudojome vartotojiškiems poreikiams patenkinti - pirkome būstus, automobilius, plataus vartojimo prekes.
„Pavyzdžiui, Kinijoje į naujas mašinas ir įrengimus investuojama net 42 proc. lėšų BVP, Indijoje - 33,9. Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) vidurkis - 21,4 proc., Lietuvoje jis dar mažesnis“, - vardijo vienas iš pranešėjų V.Titarenka. Analitiko nuomone, šiuo metu didžiausias naujosios Vyriausybės uždavinys yra subalansuoti biudžetą. „Parengtas antikrizinis planas - einama teisinga kryptimi“, - tvirtino pranešėjas.
Vidmantas UŽUSIENIS
