Iš Irano kilęs migracijos teisės specialistas R. Tabibis, dabar gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, į mūsų šalį sakosi pirmą kartą atvykęs daugiau nei prieš dvejus metus skaityti paskaitą per Europos Komisijos rengtą projektą. Nuo to karto R. Tabibis į Lietuvą atvyko dar ne kartą ir galiausiai su mūsų šalimi pradėjo sieti verslo planus.
„Prieš daugiau nei metus Lietuvoje įkūriau bendrovę „Genius Ways“. Dabar joje dirba šeši žmonės. Mūsų įmonės veiklos tikslas – pritraukti investuotojų iš Irano į Lietuvą“, – įmonės veiklą apibūdino R. Tabibis.
Pasak pašnekovo, jo bendrovės verslo modelis – uždirbti teikiant administravimo paslaugas arba informaciją apie galimybes investuoti mūsų šalyje Irano investuotojams. Esą tokiu būdu naudą pajustų ne tik jo įmonė, bet ir Lietuva, čia būtų sukurta daug darbo vietų. Pokalbio metu iranietis ne kartą pateikė Londono sėkmės pavyzdį – neva šiam miestui ekonominę gerovę pavyko pasiekti tik imigrantų dėka, o tai puikiai iliustruoja faktas, kad turtingiausių Anglijos žmonių viršūnėje dominuoja neangliškos pavardės.
Politinio prieglobsčio neieško
Iraniečio nuomone, jo verslo planui įgyvendinti trukdo vienintelis dalykas –Lietuvos atstovybėse užsienyje jau metus dėl neaiškių priežasčių vengiama išduoti vizas jo klientams milijonieriams iš Irano. R. Tabibis pasakojo, kad nuo tada, kai Lietuvoje buvo atidaryta įmonė „Genius Ways“, su prašymais dėl vizų atvykti į Lietuvą buvo kreiptasi 13 kartų dėl 8 klientų (kai kurie klientai kreipėsi daugiau nei kartą), iš jų vizos buvo išduotos vos trims, nors iranietis tikino, kad visi jo klientai prieš atvykdami į Lietuvą čia iš anksto jau buvo įregistravę įmones, sąžiningai mokėjo mokesčius ir pateikdavo visus reikiamus dokumentus.
„Iš pradžių mano klientai mėgino gauti vizas per Teherane (Irano sostinė – red. past.) esančią Vengrijos ambasadą, tačiau prašymai išduoti vizas visuomet būdavo atmetami, nors atsiųsdavome visus reikiamus dokumentus. Vėliau verslininkai iš Irano kreipėsi į Ankaroje (Turkijos sostinė – red. past.) esančią Lietuvos ambasadą, bet ir po apsilankymo šioje šalyje mano klientai vizų negavo“, – piktinosi pašnekovas ir pridūrė, kad pats dėl Irano verslininkų ne kartą kreipėsi į Lietuvos atstovus tiek Lietuvos Migracijos departamente, tiek diplomatinėse Lietuvos atstovybėse užsienyje, taip pat ministerijose, pavyzdžiui, Ūkio, tačiau ir jam nebūdavo paaiškinamos vizos neišdavimo priežastys – dažniausiai iš minėtų institucijų nesulaukdavo jokio atsakymo.
R. Tabibis ne kartą pabrėžė, kad jo klientai – anaiptol ne politinio prieglobsčio Lietuvoje ieškantys pabėgėliai, tačiau milijonieriai, galintys duoti didelę naudą mūsų šalies ekonomikai. Tačiau esą ne vienas jų susidūręs su Lietuvos pareigūnų abejingumu jau numojo ranka į Lietuvą ir pasirinko investuoti kitoje valstybėje.
Paklaustas, kokie, jo manymu, yra tikrieji vengimo išduoti vizas iraniečiams motyvai, pašnekovas pirmiausia įvardijo neigiamą visuomenės požiūrį į kitataučius Lietuvoje. „Manau, ši problema kyla dėl to, kad bijote užsieniečių: turite net dvi nepriklausomybės šventes – Nepriklausomybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienas, – pasakojo pašnekovas. – Tai rodo, kad anksčiau ne kartą buvote okupuoti kitų valstybių, dėl to Lietuvoje požiūris į užsieniečius neigiamas.“
Politika niekuo dėta
Lietuvos institucijų atstovai tikino neturintys informacijos, kad Lietuvoje būtų vengiama priimti investuotojų iš Irano arba išduoti vizas Irano ar kitų Artimųjų Rytų valstybių piliečiams. Tiesa, organizacijos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, iki šiol iš Artimųjų Rytų yra investavęs vienintelis Izraelis („Sicor Biotech“), o iš kitų Artimųjų Rytų valstybių, tarp jų ir Irano, investicijų nesulaukta.
Ūkio ministerijos atstovai, paklausti, ar renkantis pritraukti investuotojus tam tikroms šalims gali būti teikiamas prioritetas kitų atžvilgiu, tikino, kad visi investuotojai yra lygiaverčiai. „Lietuva, siekdama pritraukti užsienio investuotojus, atsižvelgia į investicijų projekto kokybę ir jo duodamą ekonominę bei socialinę naudą šaliai, vertinamas yra projektas, o ne šalis investuotoja“, – rašoma Ūkio ministerijos specialistų parengtame atsakyme.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai atsisakė komentuoti su R. Tabibiu susijusius klausimus, tačiau paklausti, dėl kokių priežasčių iraniečiams verslininkams nepavyksta gauti vizų per Vengrijos ambasadą Irane ar Lietuvos ambasadą Turkijoje, tikino, kad vizų neišdavimo motyvai nėra tyčiniai ar susiję su politiniais motyvais.
„Šengeno vizai keliami reikalavimai niekada nesiejami su politiniais motyvais, – rašoma URM atsiųstuose atsakymuose. – Trečiosios šalies piliečiui Šengeno viza gali būti neišduota tik tuo atveju, jei asmuo yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jeigu jis nepateikė visų būtinų dokumentų, reikalingų vizai gauti, ar nepateikė informacijos, padedančios įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.“
Politinės priežastys galimos
Vis dėlto advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ teisininkė, advokato padėjėja Renata Damanskytė neatmetė galimybės, kad viena iš priežasčių, dėl kurių piliečiams iš Artimųjų Rytų gali būti atsisakyta išduoti vizas, gali būti ir politinė.
Pasak pašnekovės, dabar vizas trečiųjų šalių piliečiams į Lietuvą gali būti atsisakyta išduoti, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, Lietuvoje užsiimti neteisėta veika arba jei jis kelia grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Esą priežasčių spektras – platus.
„Kaip matome iš pavyzdžių, teisės aktai įtvirtina plačius vizų neišdavimo pagrindus, sukuriančius prielaidų kiekvieną situaciją vertinti atskirai ir atsisakymo išduoti vizą pagrindus taikyti lanksčiai“, – apibendrino R. Damanskytė.
Faktai: Užsienio investicijos Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį siekė 38,5 mln. litų
Minėtu laikotarpiu daugiausia tiesioginių užsienio investicijų sudarė įplaukos iš ES šalių – beveik 30 mln. litų
Daugiausia Lietuvoje investavusi ES valstybė – Švedija 2012 m. antrąjį ketvirtį mūsų šalyje investavo 8,5 mln. litų.
