Prieš porą savaičių patvirtinta naujoji Europos centrinio banko (ECB) ekonomikos skatinimo programa iš esmės pateisino investuotojų lūkesčius. Iki 0,15 proc. sumažintos bazinės palūkanų normos, taip pat pirmą kartą pristatytos neigiamos palūkanų normos komerciniams bankams už ECB laikomus indėlius bei kiti ECB veiksmai turėtų paskatinti tvaresnį euro zonos ekonomikos augimą. Vien lūkesčiai dėl šių pokyčių pastaraisiais mėnesiais suaktyvino finansų rinkas ir paskatino akcijų bei obligacijų brangimą.
„Investuotojai ilgai laukė naujųjų ECB monetarinio skatinimo priemonių, skirtų euro zonos atsigavimo paspartinimui. Regiono ekonomika šiuo metu yra sulėtėjusi, komercinių bankų paskolų augimas išlieka mažas ar net neigiamas. Susirūpinimą pastaruoju metu taip pat kelia žemi infliacijos rodikliai ar net galimybė šiais metais pasiekti defliaciją. Naujoji ECB programa turėtų ne tik suaktyvinti smulkių ir vidutinių įmonių bei namų ūkių kreditavimą, bet ilguoju laikotarpiu paskatinti ir spartesnį euro zonos atsigavimą“, – pasakoja „Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas Marius Ignotas.
Pasak M. Ignoto, lūkesčiai dėl ECB pristatytų papildomo skatinimo priemonių pastaraisiais mėnesiais suspėjo pakelti visų finansinio turto klasių kainas, o teigiamas investuotojų nuotaikas netruko pajusti ne tik euro zona, bet ir visas pasaulis. Kita vertus, stebėdami JAV finansų rinkų padėtį investuotojai šiuo metu gyvena laukimo nuotaikomis dėl galimo visiškai priešingo Valstijų centrinio banko sprendimo.
JAV finansų rinkose – dėmesys FED veiksmams Jungtinėse Valstijose investuotojai artimiausiu metu bandys nuspėti, kokių veiksmų imsis Federalinių rezervų bankas (FED), iki šiol tikslingai mažinęs ekonomikos skatinimo programos apimtis. Valstijų ekonomikos padėtis šiuo metu gera, tačiau investuotojams aktualu, ar ūkio augimas šalyje yra tvarus. Nuo to priklausys, ar dar šiemet FED pavyks nutraukti papildomo skatinimo priemones.
Nors artimiausiu metu JAV numatomas tolesnis augimas, makroekonominiai duomenys pastaruoju metu rodė šiek tiek prieštaringą vaizdą. „Pirmą metų ketvirtį ekonomistai stebėjo lengvą ekonomikos smuktelėjimą, o šiuo metu klausimų kyla dėl nedarbo lygio rodiklių. Darbo vietų kūrimo tempas šalyje yra pakankamai aukštas, tačiau Amerikoje mažėja galinčių dirbti ir dirbančių žmonių santykis, o tai ilguoju laikotarpiu gali turėti įtakos ir finansų rinkoms“, – teigia „Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas.
Pasak M. Ignoto, investuotojams šiuo metu aktualu, kaip pasikeis turto klasių padėtis, kai FED nutrauks ekonomikos skatinimo programą. „Investuojantiems svarbu žinoti, ar finansų rinkose išsilaikys pakankama paklausa, galinti išlaikyti dabartines obligacijų kainas, jei FED vis tik nuspręstų nebepirkti obligacijų. Tačiau šio sprendimo investuotojams dar teks palaukti“, – komentuoja investavimo ekspertas M. Ignotas.
Besivystančiose rinkose daugiausiai klausimų – Kinijos ekonomikai Besivystančiose rinkose šiuo metu daugiausiai susirūpinimo investuotojams kelia Kinija – jos ekonomikos pokyčiai jaučiami ne tik Azijos regione, bet ir viso pasaulio finansų rinkose. Kinijos augimas pastaraisiais metais lėtėja, o pati ekonomikos struktūra vis dar nėra pakankamai stabili, kad valstybė pagaliau būtų vertinama kaip išsivysčiusi šalis.
„Kinijos ekonomika auga, kol vyriausybė vykdo investicijas, tačiau vidaus vartojimas dar nėra toks stiprus, kad valstybei nebereikėtų ekonomikos skatinimo priemonių. Be to, Kinijos ekonomika pernelyg priklausoma ne tik nuo vidaus kreditavimo, bet ir nuo šešėlinės bankininkystės sektoriaus. Didelis vidaus įsiskolinimo lygis bei kredito augimas investuotojams kelia nerimą ir dėl neaiškaus blogų paskolų kiekio bankininkystės sektoriuje, todėl šiuo metu investuotojai laukia, kaip pasikeis Kinijos ekonomikos augimo struktūra bei finansų rinkos padėtis“, – sako „Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas.
Kitose besivystančiose valstybėse investuotojai šiuo metu stebi lengvą finansų rinkų padėties stabilizaciją. Pagerėjusi politinė situacija Turkijoje bei neseniai įvykę Indijos parlamento rinkimai jau spėjo prisidėti prie spartesnio akcijų rinkų augimo, o neseniai stebėti neramumai Tailande ir užsitęsusi geopolitinė įtampa Ukrainoje didelės įtakos finansų pasauliui artimiausiu metu tikriausiai nepadarys. Šie konfliktai yra per daug lokalizuoti, kad prisidėtų prie pasaulinių finansų rinkų struktūrinių pokyčių.
