Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Hansabankas“ per paskutiniuosius mėnesius atšaukė antrą investicinį indėlį. Pastaruoju, su žaliavomis susietu, indėliu susidomėję klientai pastebi, kad apie tai nepaskubėta pranešti nei banko tinklalapyje, nei per internetinės bankininkystės sistemą. Bankas indėlio atsisakymą aiškina susvyravusia rinka. Kiti rinkos dalyviai sako, kad panaši praktika nėra įprasta.
Vasarą „Hansabakas“ pranešė pradedantis platinti naują investicinį indėlį, susietą su svarbiausiomis žaliavomis – energetiniais resursais, metalais, žemės ūkio prekėmis.
Banko atstovai klientus tuomet kvietė nurodydami, jog „žaliavų kainų augimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Paklausa ypač sparčiai auga besivystančiose šalyse (Kinijoje, Indijoje), kur augant ekonomikai didėja energetinių išteklių, metalų poreikis“.
Tačiau rugsėjo 2 dieną pasibaigus indėlio platinimo terminui „Hansabankas“ savo siūlymo atsisakė.
Negavo informacijos
Kai kurie sutartis pasirašę žmonės sako, kad buvo nustebę, jog iki šiol apie tai negavo jokio banko pranešimo – situaciją jie išsiaiškino, kai patys patikrino, ar indėlis jiems priskirtas internetinės bankininkystės sistemoje.
„Hansabanko“ prekybos departamento direktorius Vytautas Eidukaitis aiškina, kad indėlio atsisakyta dėl žaliavų rinkoje pasikeitusios situacijos.
„Bankas klientams nebegalėjo pasiūlyti tokių dalyvavimo koeficientų, kokius pasiūlyti norėjo“, – lrt.lt tvirtino jis.
Rolandas Kaupys, to paties departamento išvestinių finansinių instrumentų prekybos skyriaus vadovas, neslepia, kad netikėti rinkos svyravimai „bankui sudarė nuostolingą situaciją“.
„Investicinis indėlis susideda iš kelių sudedamųjų dalių. Vienos iš šių dalių kaina tiesiogiai priklauso nuo kainų svyravimų rinkoje. Kai planavome išleisti naują indėlį, situacija buvo gana rami, naftos kainos stabiliai kilo, todėl bankas klientams pasiūlė tokius dalyvavimo koeficientus, kurie atitiko to momento situaciją.
Tačiau, jau pradėjus indėlį platinti, žaliavų kainos smarkiai krito. „Corals“ indekso kaina nuo viršūnės liepos viduryje nukrito apie 20 proc., naftos kaina – apie 25 porc. Tokių smukimų per tokį trumpą laikotarpį rinkoje seniai buvo“ , – lrt.lt aiškino jis.
„Normali praktika“
R. Kaupys nurodo, kad investicinis indėlis per banko veiklos istoriją atšaukiamas antrą kartą – birželį atsisakyta su akcijų rinka susieto indėlio.
„Hansabanko“ atstovas paaiškina, kad galimybė, jog indėlis nebus aktyvuotas, numatyta standartinėje investicinio indėlio sutartyje – tokie nutikimai esą yra „normali praktika“.
Kaip viena iš priežasčių anuliuoti indėlį, sutartyje minimas ir nepakankamas indėlininkų susidomėjimas, tačiau šią priežastį R. Kaupys paneigė. Anot jo, klientų sulaukta užtektinai, o surinkta suma yra artima per panašius indėlius Lietuvoje surenkamai maždaug 10 mln. Lt sumai.
R. Kaupys taip pat priduria, jog banko tinklalapyje ar savo internetinės bankininkystės sistemoje reikiamo pranešimo žmonės nerado, nes su klientu sudarytas susitarimas numato, kad apie indėlio anuliavimą bankas informuoja registruotu laišku, kurie išsiųsti rugsėjo 4 dieną.
Tinkamai nenuspėjo
Finansų konsultavimo bendrovės „AIM Invest“ prezidentas Mindaugas Vaičiulis komentuoja, jog indėlį atšaukęs „bankas arba nenuprognozavo klientų susidomėjimo, arba tam tikrų svyravimų“.
Jis priduria, kad suplanuoto finansinio instrumento anuliavimas „tikrai nėra įprasta praktika“, nors nurodo nemanantis, kad panašus įvykis reikštų, jog atitinkamas bankas turi svarbių vidaus bėdų.
„Investiciniai indėliai dar yra santykinai naujas produktas, klientai dar atsargūs. Manau, kad jų mažėja ir dėl nebūtinai racionalių priežasčių – žmonės atsargūs, anksčiau akcijų rinkos sparčiai kilo, dabar – ne. Galbūt yra ir kitų [indėlio atšaukimo] priežasčių. Aiškinimas pasikeitusia padėtimi rinkose – gražiausias. Nors tai nebūtinai labiausiai tikėtina, bet labai gražiai rodo, kad bankas rūpinasi klientu“, – analizuoja M. Vaičiulis.
Žaliavos – nebe saugus užutekis
Analitikai apibendrina, kad dabar investuotojams maža saugių užutekių.
„Krentant rinkoms, žaliavos buvo bene vienintelis užutekis: jos kurį laiką kilo, nepaisant kitų kritimų.Tačiau tai per ilgai užsitęsė, ekonomikos sulėtėjimas pagaliau turėjo sumažinti ir žaliavų kainas“, – sakė M. Vaičiulis.
„Šie metai pasižymėjo labai dideliais svyravimais rinkose: Krizė [JAV] nekilnojamojo turto rinkoje, labai atsiliepė tiek akcijų, tiek žaliavų rinkoms“, – aiškina ir R. Kaupys.
