Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria.
Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų. Finansų ministerijos duomenimis, daugiausia šių investicijų išmokėta transeuropinių transporto tinklų plėtros (kelių, geležinkelių, jūrų uosto, eismo saugos) projektams – 745,5 mln. litų. Galima džiaugtis į Lietuvą plaukiančiais milijardais, tačiau neabejojama, kad parama, keliaujanti iš Briuselio, laikui bėgant mažės.
Per 10 narystės ES metų pasiekėme 72 proc. Europos pragyvenimo lygio. Peržengus 75 proc. ES vidurkio, Europos parama mažės. Tai kelia nerimą žinant, kad dabar ES parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės biudžeto. Žinoma, jeigu ūkio nuosmukio laikotarpiu nebūtų turėję ES pinigų, būtume kritę į dugną ir galbūt dabar draugautume su finansų ežero dugne atsidūrusia Graikija. Todėl derėtų rimtai įsisąmoninti, kad ES lėšas pirmiausia reikia investuoti į ateitį, o ne pravalgyti.
Neracionaliai paskirstyti pinigai tarsi išmetami į balą. Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, jog ES pinigai turi būti ne „įsisavinti “, o investuojami taip, kad kurtų maksimalią pridėtinę vertę.
Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė patikino, kad ruošiantis naujajam ES struktūrinių paramos lėšų paskirstymui, bus akcentuojami keli principai. „Sieksime aiškiai išmatuojamų rezultatų visais lygmenimis, pradedant veiksmų programa ir baigiant konkrečiais projektais, – kalbėjo ministerijos atstovė ir pridūrė, kad didesnis dėmesys bus skiriamas regioninei plėtrai. – 2014–2020 metų laikotarpiu regioninei plėtrai turi būti skirta ne mažiau kaip 15 proc. ES struktūrinių fondų lėšų.“ Savaitraštis „Ekonomika.lt“ primena, kad 2007–2013 metų laikotarpiu buvo skirta apie 11 proc.
Galvoti reikėjo anksčiau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis gana skeptiškai vertino praėjusių septynerių metų pinigų panaudojimo efektyvumą. Pasak jo, regioninei plėtrai didesnį dėmesį reikėjo skirti jau gerokai anksčiau. R. Dargis pabrėžė, jog pagrindinis ES paramos tikslas yra panaudoti lėšas taip, kad jos leistų sukurti tvirtą ekonominį stuburą.
„Parama gali ir mažėti. Demografinė padėtis keisis, taigi mažės darbingo amžiaus žmonių“, teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas ir patarė į ES paramą žiūrėti plačiau.
Esant grėsmei, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų gali mažėti, pasak R. Dargio, reikėtų daugiau dėmesio skirti švietimo sistemai. „Švietimo sistema turi užtikrinti, kad į rinką ateitų reikalingų specialistų“, – įsitikinęs jis.
Dirbtinai kuriami projektai
Kalbinti ekspertai pripažino, kad klaidų, panaudodami ES lėšas, daro ir valstybinis, ir privatus sektorius. "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" (EKT) vyr. konsultantas Aivaras Subačius pasakojo, kad neretu atveju įmonės, norėdamos gauti ES paramos pinigų, netgi pakoreguoja pagrindinius savo tikslus. Pasak jo, privačiame sektoriuje vyrauja gajus stereotipas, kad būtina pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.
„Įmonės turėtų daugiau laiko skirti savo strategijoms įgyvendinti ir joms teikti prioritetą, o ne koncentruotis į paramą, mat siekdamos ją gauti išsikelia per daug ambicingų planų, – teigė A. Subačius. – Tada dažniausiai tų planų neįgyvendina arba įgyvendina tik iš dalies. Už tai įmonėms gresia įvairios sankcijos, tad dalį paramos ar net visą ją tenka grąžinti“. Be to, pasak EKT vyr. konsultanto, dažnai mažai dėmesio skiriama projektų tęstinumui.
Dviprasmiškas efektyvumas
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtino, kad ES paramos panaudojimo efektyvumas vertinamas dviprasmiškai. „Viena vertus, trumpalaikis efektas beveik visada yra teigiamas, – aiškino Ž. Mauricas. – Tačiau ilguoju laikotarpiu jis kaip ir prapuola“. Pasak ekonomisto, apskritai kyla klausimas, ar ES pinigai nėra metami į balą, mat formuojasi suvokimas, kad pinigai neturi būti dalijami, geriau juos skolinti. Vadinasi, paramos gavėjas turi turėti labai griežtai nustatytus veiklos rezultatus, kurių nepasiekus ta paskola arba dalis jos būtų grąžinama.
„Reikėtų investuoti tik į tuos projektus, kurie atneša grąžą, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad dabartinėje 7 metų programoje prioritetas yra finansų inžinerija. – Tai yra lengvatinės paskolos, kurias reikėtų ateityje grąžinti.“
Didelė administracinė našta
Savaitraštis pasidomėjo, kokių klaidų dažniausiai daroma ES pinigus panaudojant viešajame sektoriuje. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Struktūrinės paramos departamento direktorė Lina Čepokienė pasakojo, kad viena didžiausių problemų yra administracinė našta projekto vykdytojams.
„Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus vis sulaukiama pastabų dėl didelio prašomų pateikti dokumentų kiekio“, – teigė ji. Pasak L. Čepokienės, kuriant 2014–2020 metų finansinės paramos administravimo sistemą keliamas tikslas tą naštą padaryti kuo mažesnę. Kaip pasakojo Struktūrinės paramos departamento direktorė, atliekant paraiškų vertinimą atskirų pareiškėjų nebus prašoma pateikti įvairias pažymas, kurios gali būti prieinamos valstybinėse duomenų bazėse.
Kita problema, su kuria susiduriama panaudojant ES pinigus, yra projektų parengtumas įgyvendinimui.
„CPVA susidurdavo su situacijomis, kai pasirašius finansavimo sutartis projekto veiklos būdavo pradedamos ne iš karto, nes šie neturėdavo pirminių dokumentų ar užtrukdavo techninio projekto parengimo bei kiti etapai“, – kalbėjo L. Čepokienė. FAKTAI: ES parama
Pagal veiksmų programą 2014–2020 metų laikotarpiui Lietuvai skirta 23,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų
2013-aisiais daugiausia lėšų buvo panaudota projektams, vykdomiems pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą – 1,6 mlrd. litų
Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams bei technologinės plėtros projektams skirta 242,4 mln. litų.
NUOMONĖS:
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas
Reikėtų vertinti Lietuvos ūkį bei modeliuoti, kaip jis galėtų keistis. Kad ES paramos pinigai sukurtų maksimalią naudą, reikėtų juos ne panaudoti, o investuoti.
„Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas
Žvelgiant ekonomisto akimis, gana keista, kad duodama parama, kuri praktiškai jokios ilgalaikės naudos neteiks. Visi džiaugiasi, štai gavome 1 mlrd. litų, ir tai pakėlė mūsų ekonomiką.
„Transperancy International“ atstovas Karolis Granickas Esminę riziką kelia, kad kartais neteisėtai daroma politinė įtaka bei lobistų interesai gali lemti, kurioms sritims ir kiek lėšų bus skiriama.
