Naujienų portalui tv3.lt investicinių fondų valdytojas Lukas Macijauskas pasakoja, kad kriptovaliutos yra technologiškai svarbaus proceso dalis, galinčio kurti didžiulę vertę visai žmonijai, tačiau šiuo metu tai veikiau yra žaidimas ar tiesiog moderni loterija. Interviu jis dalinasi savo įžvalgomis.
Kaip jūs pats asmeniškai vertinate kriptovaliutas?
Aš futuristiškai žiūriu į priekį. Technologijos yra esminis dalykas, be kurių nebūtų taip gerai gyventi, kaip dabar. Tačiau kriptovaliutos yra tik tam tikra blockchain (liet. blokų grandinės technologijos) atšaka. Pati blockchain technologija yra įdomi, tačiau kriptovaliutos ir bitkoinai žmonės labiau domina dėl įspūdingų savo kainos prieaugių. Bet kalbant apie blockchain technologiją, ji nėra dar iš esmės realizavusis. Į kripto industriją dar neatneštas toks renesansas, kaip koks Uberis atnešė į taksi sektorių. Blockchain atrodo turinti didžiulį potencialą, tačiau sunku pasakyti, kokį realiai potencialą turės.
Kol kas situacija primena 2001 metų IT burbulą, kuris sprogo JAV akcijų rinkoje. Kai prasidėjo wireless (liet. belaidžio interneto) bumas, įmonei užtekdavo užsidėti pavadinimą „wireless technology“ ir jos akcijos kildavo į viršų, nes investuotojai manė, kad tai labai pažangi technologija, manė, kad įmonė pasinaudos belaide aplinka, sugalvos siųstuvą ar daviklį, ar programinę įrangą ir šaus į priekį. Belaidis internetas išliko ir tai yra puiki technologija, visų naudojama, bet tų daugumos įmonių nebėra. Taip ir dabar: technologija gera ir potencialas didelis, nors jo dar smarkiai nepačiupinėjome. Ar tos įmonės, kurios kriptovaliutų formatu leidžia monetas, yra patvarios, ar jau pasiekta potencialo viršūnė, ar tai tik laikina euforija – parodys laikas.
Kaip manote, kokia ateitis laukia bitkoino ir kokia gali būti jo tikroji vertė?
Net žiauriausiam kritikui yra per drąsu būtų teigti, kad bitkoinas iš viso dings. Bet kokia jo kaina teisinga – čia esminis klausimas. Įvairiais skaičiavimas vieno bitkoino savikaina yra apie 1 tūkst. JAV dolerių, tai gal šiuo metu beveik 20 tūkst. JAV dolerių siekianti kaina yra kiek didoka? Apskritai į be tokį procesą reikėtų žiūrėti per sukuriamos pridėtinės vertės prizmę. Iš esmės, bitkoinų ar kriptovaliutų teikiama nauda labiausiai turėtų pasireikšti kokios trečiosios šalies gyventojams, kurie neturėdami nei banko sąskaitos ar net asmens tapatybės kortelės, vis tiek galėtų aktyviai dalyvauti ekonomikoje. Klausimas, koks procentas tų, kurie turi nusipirkę bitkoinų, realiai naudoja jį pagal paskirtį ar neturi jokių kitų daug patogesnių mokėjimo alternatyvų. Dėl to ir kyla klausimas, ar kriptovaliutose ši technologija pilnai realizuosis, ar tik liks kažkokiems šešėliniams pinigams dangstyti.
Jūs pasakojote, kad lietuviai dažnai kreipiasi su kriptovaliutomis susijusiais klausimais. Kokie yra tie klausimai?
Aš galbūt pasakysiu taip, kad kalbant su klientais ar potencialais klientais, diskusijose atsiranda tokių klausimų kaip: o kas ten vyksta, gal tai puiki proga sudalyvauti, gal ir kriptovaliutų kasimas gera tema? Tai pagrindiniai klausimai. Ne kas yra ir kam reikalingas bitkoinas ar kaip veikia blockchain technologija ir kaip ją paversti konkrečia pridėtine verte, bet kaip sudalyvauti tame kainos kilime.
Ar esate susidūręs su lietuviais, kurie būtų praradę pinigus per kriptovaliutas? Gal žinote, kiek daugiausia yra prarasta?
Teko. Yra pavyzdžių tikrai. Mano nuomone, didžiausia problema yra ne tame, jog žmonės susidomi tokiomis investicijomis, tačiau kokią sumą tam skiria. Pradžioje viskas dažniausiai prasideda nuo nedidelės sumos ir kuomet greitai pasiseka, atsiranda noras investuoti dar ir kaip taisyklė tai būna jau kur kas didesnė suma. Galiausiai, žmogus patikėjęs tarsi užprogramuota sėkme, suinvestuoja tokią sumą, kuri jau reikšmingai gali paveikti jo finansinę situaciją arba net pasiskolina. Tuomet bitkoinui atpigus pvz. 50 proc., žmogus gali prarasti visas santaupas ar net likti skoloje. Dar kitam bus prieš tai pasigyręs, žiūrėk, ir kaimynai nusipirkę ir jie bus praradę.
Daugelis praradę pinigus ar patyrę nuostolį, kaip taisyklė, tuo nesigiria. Tuo tarpu kuomet uždirba, savo pelną gali įvardinti tiksliomis sumomis ir vos ne centų tikslumu, tačiau kai atsiranda nuostolis apie tai kalba vangiai ir dažnai minusą ignoruoja. Šiuo metu daugelis vis dar greičiausiai yra bent šiek tiek uždirbę, tačiau su kiekvienu rimtesniu kriptovaliutų pakritimu, nuotaikos prastėja ir kyla klausimai, kad galbūt jau laikas fiksuoti tą nedidelį turimą pelną ar nuostolį ir viską parsiduoti.
Lietuviai šią temą atrado tikrai ne pirmieji, taigi ir tų šnekėtojų dar nėra daug. Bet jei bitkoinas artimiausiais mėnesiais nebebrangs ir jo kaina koreguosis žemyn, manau prasidės didesnė įtampa, o kainai nukritus iki kokių 5 tūkstančių dolerių, tokių neigiamų istorijų išgirsime kur kas daugiau. Jeigu prie Kalėdinio stalo daugelis džiaugėsi pelnais, tai per Velykų šventimą jau pokalbiai gali būti kur kas liūdnesni. Bet mūsų toks mentalitetas, kad apie sėkmes kalbame garsiai, o nesėkmes pasiliekame sau.
O kaip manote, kiek yra tokių lietuvių, kuriems pavyko užsidirbti vieną ar porą tūkstančių dolerių?
Tokių tai labai daug yra. Kadangi rinka kilo daug ir visi, kas praktiškai investavo 2016 metų gale ar iki 2017 metų vidurio, dabar turi neblogą pelną. Jei investavo bent tūkstantį eurų 2017 metų pradžioje, tai dabar bent du tūkstančius tikrai turi. Absoliuti dauguma į kriptovaliutas atėjo ne dėl to, kad technologijos potencialas didelis, bet dėl to, jog matė kaip per praeitus metus bitkoino kaina šoko 10-20 kartų. Kai matai tokius uždarbius, tu per daug klausimų neuždavinėji, klausi, kaip nusipirkti ir kaip nepraleisti to svajonių traukinio. Tačiau dabar jau vis dažniau atsiranda kitokio pobūdžio klausimai: ką daryti toliau – laikyti ar kainai atpigus nusipirkti dar, o gal viską parsiduoti?
Daug kalbame apie bitkoiną. Bet jeigu investuoti ne į jį, o į kitas kriptovaliutas. Gal ten yra daugiau šansų uždirbti?
Į kitas kriptovaliutas reikėtų žiūrėti kaip į eilinį startuolį. Ten stebuklų nėra. Jei iš 100 pasitaiko 1 sėkmingas, tai jau labai geras rezultatas. Iš tų pačių 100 kriptovaliutų, jei viena išgyvens ir kažką įdomaus šiame sektoriuje nuveiks, tai bus geras rezultatas. Kokia kaina, tai vėlgi klausimas, nes dabar manija ir investuotojai neuždavinėja klausimų apie vertes, jie klausia kur investuoti.
O ar jūs pats esate investavęs į kriptovaliutas?
Deja, ne. Mes juokaujam, kad jei jau investuoti į tokią rūšį tai tik labai nedidelę dalį portfelio. Ir mane, kaip investuotoją tokia atrakcija domintų tik tada, jeigu kaina nukristų 80-90 proc.. Tada yra geresni momentai sudalyvauti tokioje avantiūroje. Nes tas nesustojantis kainos kopimas vis aukštyn ir aukštyn neišvengiamai artina brangimo pabaigą, nesinori pirkti smaigalyje. Tačiau loterijos principas čia vis dar veikia ir tikrai niekas nežino, kuriame euforijos etape mes šiuo metu esame ir kada ji baigsis. Nereikėtų nustebti, jei bitkoinas pasiektų dar aukštesnes kainas nei buvo ties 20 tūkst. dolerių riba.
Kaip manote, kada išblės ta euforija?
Reikėtų atidžiai stebėti reguliuotojų veiksmus, čia gali būti svarbus momentas. Matome, kaip kiekvieną kartą prabilus apie reguliavimo didinimą, duomenų sisteminimą, klientų priežiūrą, bent jau bitkoinas gauna lengvą smūgį. Jeigu JAV nuspręstų, kad reiktų pilnai sureguliuoti šitą rinką ir brokeris negali vykdyti veiklos pilnai neišsiaiškinęs, kas stovi vienoje ar kitoje pavedimo pusėje, tai gali ženkliai pakoreguoti situaciją.
Koks tuomet būtų jūsų patarimas tam žmogui, kuris dar nori pasiduoti kriptovaliutų avantiūrai?
Jeigu bitkoino kainai nukritus pvz. 80 proc. vis dar bus noras su nedidele portfelio dalimi sudalyvauti šioje blockchain loterijoje, galite pamėginti. Į šią temą siūlyčiau žiūrėti kaip į loterijos bilietą, jeigu jau yra nenumaldomas noras sudalyvauti, tai reikėtų paskirti tokią sumą, kurios nebijai prarasti. Bus įdomus nuotykis ir gal uždirbsi. Taip pat tai gali gautis vertinga pamoka ateičiai. Problema atsiranda tuomet, jeigu žmonės užstato butą, kad nusipirktų loterijos bilietą. Tai jau yra blogai.
Lietuviai, kaip ir visi kiti žmonės – juos veikia baimė ir godumas. Žmogus mato didelius augimo procentus ir susidaro įspūdį, kad taip visada ir bus. Tik labiau patyrę investuotojai, kurie susigaudo kokia yra normali metinė investicijų grąža, supranta, kad investicijos, kurios praeityje generavo triženklius ar net keturženklius prieaugius nėra tvarios ir atitinkamai turi pasižymėti maksimalia įmanoma rizika.
Ačiū už pokalbį.
Investicijų valdymo įmonėje dirbantis dr. Lukas Macijauskas yra fondų valdytojas, apsigynęs daktaro disertaciją, apie iracionalią rinkos dalyvių elgseną investuojant, kuri 2015 m. ekonomikos srityje pripažinta geriausia Lietuvoje.
