Šį kartą norėčiau pakalbėti apie praėjusių dviejų savaičių įvykius pagrindinėse pasaulio rinkose.
Blogos ekonominės naujienos sekė viena kitą. Eurozonos nedarbo lygis krito daugiau nei tikėtasi – iki 7,7 proc. ir BVP trečiame ketvirtyje krito 0,2 proc. JAV buvo oficialiai paskelbta recesija, bedarbystė pasiekė 6,7 proc. ir nuo metų pradžios darbo neteko 1,9 milijono žmonių. Kinijos eksportas lapkritį krito 2,2 proc., importas – 17,8 proc. Nieko gero nebuvo ir kitose Azijos šalyse ar Lotynų Amerikoje.
Tačiau, nors fundamentalūs ekonominiai rodikliai pasaulyje ėjo blogyn akcijų rinkos į juos reagavo mažiau nei anksčiau. Prekybos biržose rezultatai sudaro įspūdį, kad investuotojai jau apsiprato su blogų naujienų srautu ir pradeda ramiau vertinti situaciją. Nors pozityvios nuotaikos gali ir neišsilaikyti ilgiau, toliau plaukiant neigiamų naujienų srautui, bet pats faktas yra vertingas. Tai rodo, kad atėjo metas, kai panika nebėra pagrindinis rinkos variklis. Tokie rezultatai yra pirmieji bandymai apčiuopti „dugną“, ir rodo kad atsiranda daugiau norinčių investuoti nors didžioji masė dar yra linkusi laukti.
Pasaulyje valstybės toliau bando gelbėti smunkančią ekonomiką. Europos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą 0,75 proc. – iki 2,5 proc., Švedijos bankas nukirpo net 1,75 proc. – iki 2 proc. Anglijos bankas taip pat 1 proc. sumažino bazines palūkanas. Dabar jos siekia 2 proc. – mažiausią lygį per visą banko istoriją. Palūkanos buvo mažinamos ir Indijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indonezijoje. Daugelis šalių į ekonomiką toliau meta papildomas lėšas, rengia įvairius vartojimo skatinimo planus, o JAV vystosi trilerio siužetui tinkama automobilių gamintojų gelbėjimo istorija.
Tačiau ekonomikos gelbėjimo rezultatai kol kas nėra džiuginantys. Kai sprendžiant kreditų krizę valstybės bankams davė ar pigiai paskolino milijardus JAV dolerių, buvo tikimasi, kad šie pinigai bus įlieti į ekonomiką ir ją atgaivins, tačiau taip nenutiko. Didžioji dalis šių pinigų įstrigo bankų saugyklose – buvo panaudoti rezervams didinti, spręsti savo problemoms ir užtikrinti savo ateities saugumui. Bankų būklė pagerėjo, tačiau kitos verslo sritys naudos sulaukė nedaug.
Panaši situacija ir Lietuvoje. Lietuvos bankas prieš mėnesį sumažino bankų privalomųjų atsargų normą, taip išlaisvindamas apie milijardą litų lėšų. Tačiau norintys skolintis to nepajautė, nes palūkanos ir toliau išliko aukštos, o bankai paskolas suteikia taip pat nenoriai. Norėtųsi, kad bankai savanoriškai atliktų „pilietinę pareigą“ ir padėtų kitoms ūkio šakoms, tačiau taip nėra.
Šios krizės priežastys ir vystymasis parodė laisvosios rinkos trūkumus ir naujų ekonominių idėjų poreikį. Kad ir koks geras būtų laisvos rinkos mechanizmas tai viso labo tik mechanizmas, kuris savaime nekuria gėrio ir pats nėra gėriu. Bus labai įdomu stebėti, kaip toliau vystysis ekonomika nes panašu, kad XX amžiaus modelis jau neveikia XXI amžiaus aplinkoje. Nenustebkite, jei į ekonominius terminus įsiverš žodžiai „atsakomybė“, „moralė“ ir pan.
Kitame straipsnyje grįšime prie linksmesnės temos apie investavimą Kinijoje.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
