Paskutinės dvi spalio savaitės buvo skirtingos. Pirmoji buvo nudažyta raudona spalva be jokių prošvaisčių, o antroji pademonstravo rinkų atsigavimą.
Pirmąją savaitę pardavimo karštinė buvo apėmusi jau ne tik Baltijos, bet ir visų pasaulio šalių rinkas. Krito akcijos, nafta, auksas. Tokių dalykų dar nebuvome matę ir to niekas nesitikėjo. Krito akcijos, paskelbusios gerus rezultatus. Blogos naujienos toliau didino įtampą.
Iš esmės pasaulyje jau metus nėra gerų ekonominių naujienų. Visose šalyse rodikliai blogėja, ir Lietuva – ne išimtis. Akivaizdžiai matyti, kaip bliūkšta buvusio gyvenimo pagalvė. Tačiau praėjusią savaitę (nors naujienos tebebuvo blogos) akcijos atsitiesė. Niujorkas ir Honkongas pakilo po 11 proc., Londonas 13 proc., Maskva 38 proc. Vilnius, deja, toliau krito - mes, kaip visuomet, vėluojame. Bet pasiduoti euforijai negalima. Aš manau, kad tai laikinas dalykas ir krytis dar nesibaigė. Naujienos bus blogos, panikos sėjėjai dirbs išsijuosę. Tiems, kurie atsilaikys, ši situacija tinkama pradėti pirkimus.
Prisiminkite tą faktą, kad rinkos kilo ekonomikai krentant ir blogoms naujienoms einant. Atrodytų nelogiška, bet taip bus. Tai bus vėliau. Tik tai nebus vienos ar kelių savaičių šoktelėjimas, tai bus nuoseklus kilimas. Dar gausime ataskaitas apie bankų bankrotus, nedarbo didėjimą, nekilnojamojo turto kainų smukimą, pasitikėjimo indeksų smukimą, bet tai nedarys poveikio ir akcijos kils. Rinka visada eina pirmiau ekonomikos. Kai investuotojai pamatys, kad krizės pabaiga jau matosi, jie pradės pirkti. Kada bus šis lūžio taškas – už kelių mėnesių, pusmečio, metų? Bandymas atspėti, kada rinka pasieks dugną, yra beprasmis. Akcijų rinkos dugno neparodo kažkoks konkretus rodiklis, tai daugiau skirtingų įvykių sutapimas, sustabdantis kainų kritimą.
Dabartinis laikotarpis suteikia gerą progą pigiai nusipirkti akcijų. Nemažos dalies gerų akcijų kritimo priežastis yra ne ekonominė, o emocinė (nors paskutinės savaitės kainų „atšokimas“ tai kažkiek atstatė). Į šį kritimą įskaičiuota viskas: niūrios ekonomistų prognozės, blogos dabartinės ir būsimos naujienos. Todėl tolesnis kritimas tik „pagerins“ akcijų kainas.
Kai rinka spaudžia „panikos“ mygtuką, investuotojas turi spausti „pirkimo“ mygtuką.
Žinoma, nemalonu stebėti, kai vakar pirktos akcijos šiandien dar labiau atpinga, todėl reikia naudoti būtent tokiai situacijai pritaikytą metodą: krentančioje rinkoje pirkti po nedaug. Nupirkus palaukti, kol akcijos dar nukris ir vėl pasipildyti portfelį. Tą patį daryti ir tuomet, jei akcijos laikinai kils. Tokiu būdu investuojant keletą mėnesių ar metus (priklausomai nuo rizikos apetito) akcijų savikaina bus pakankamai maža ir artės prie mažiausių kainų.
Šis metodas vadinamas „pirkimu žemyn“ ir tinka ne aktyviems žaidėjams. Daug biržos profesionalų šio metodo nemėgsta. Jie mieliau seka rinkos kryptį, naudoja dideles pinigų sumas, stipriai skolinasi ir tokiu būdu „daugina“ savo pinigų kiekį bei pasitenkina nedideliu prieaugiu. Jie valdo lėšas vikriai, į rinką įeina ir išeina greitai, lyg legendinis boksininkas Muhamedas Ali - „skraido kaip peteliškė, gelia kaip bitė“. O „pirkėjai žemyn“ panašesni į taikias sraiges.
O gal verta laukti, paklaustų daugelis. Gal ir verta, bet koks tikslas. Pagauti dugno neįmanoma. Laukti akcijų kilimo? O kaip atspėti, kad kilimas pastovus, o ne laikinas? Konkretus pavyzdys – ar praėjusi savaitė reiškia rinkų atsistatymą? Laukimas gali išgelbėti tik nuo globalaus akcijų rinkos kracho. Tačiau jei tai įvyktų, ir santaupos taps bevertės.
Aš kracho nelaukiu, nes pasaulis yra pakankamai stiprus įveikti šią krizę. Valstybės žengusios beprecedenčius gelbėjimo žingsnius ir nesitrauks atgal. Vyriausybės bendradarbiauja ir padeda viena kitai. Tai rodo žmonių sugebėjimą kritiniu momentu susivienyti ir išspręsti sunkius klausimus. Tikiu žmonių išradingumu ir darbštumu, ir kaip daugybę kartų buvo įrodyta istorijoje, iš visų bėdų žmonės išeina tik stipresni. Taip bus ir šį sykį.
Kitame straipsnyje vėl formuluosiu argumentus, kodėl dabar verta pirkti akcijas ir kaip tai daryti.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
