Lietuvoje labiau įprasta investuoti į nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius, o ne pirkti brangiuosius akmenis, tačiau pasaulyje investavimas į deimantus siekia labai senus laikus ir yra laikomas puikia apsauga nuo infliacijos.
"Per šimtmetį deimantų kainos dar nėra kritusios, rinkoje jos auga vidutiniškai po 5-10 proc. kasmet. Tai susiję su kylančia deimantų paklausa ir kasmet mažėjančia gavyba", - sako "Diamond international corporation" konsultantas Petras Zykas.
Tiesa, ekstremaliomis ekonomikos sąlygomis, kokios susiklostė paskutiniuoju metu, deimantų kainos taip pat šoktelėjo ekstremaliai. Pavyzdžiui, nuo 2007-ųjų liepos iki to paties 2008 metų mėnesio šlifuoti 3 karatų svorio deimantai pabrango 53 proc., o 5 karatų - net 73 proc.
Rinka laisva
Vienos iš pagrindinių deimantų apyvartos šalių yra JAV, tačiau paskutiniuoju metu valstijas sparčiai vejasi Kinija ir Indija. Kylant ekonomikai šiose šalyse atsigręžiama į išskirtinius gaminius. Susidomėjimas deimantais auga ir Vietname, Kambodžoje.
"Lietuvoje informacijos apie aukso kainas žiniasklaidos priemonėse dar įmanoma rasti, bet apie deimantus - mirtina tyla. Kodėl? Pavyzdžiui, Čekijoje gimus vaikui jam dovanojamas žiedas su deimantu, o mūsų šalyje nėra investavimo į deimantus tradicijų. Tarybiniais laikais tai buvo draudžiama. Ir dabar dar daugelis klausia, ar tai neprieštarauja įstatymams", - atkreipia dėmesį P. Zykas.
Jo teigimu, neoficiali statistika skelbia, jog išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse apie 8 proc. pinigų yra laikoma deimantais.
"O postsovietinėse prieš tą aštuonetuką bus dar keletas nulių", - sakė P. Zykas.
Beje, šis faktas liudija apie tai, kad rinka laisva ir turi nemažą potencialą augti.
P. Zykas atkreipia dėmesį ir į dar vieną priežastį, dėl kurios investicijos į deimantus yra tokios populiarios.
"Tai - anoniminė investicija. Įsigijęs deimantą žmogus gali apie tai skelbti, bet gali ir uždaryti jį seife likdamas niekam nežinomas, o prireikus pirkinį išsiimti ir vėl iškeisti į pinigus. Žmogaus ar įmonės gyvenime gali nutikti įvairiausių kataklizmų, po kurių turtas gali būti paimtas, o niekam nežinomas deimantas liks.
Tačiau nereikia įtarti, jog per deimantų biržą plaunami pinigai ar vyksta kokie nors kiti nešvarūs dalykai - birža neparduoda akmens, kol neįsitikina pinigų kilme", - sakė P. Zykas.
Didesnis - nebūtinai brangesnis
Norint pirkti deimantą kaip investiciją pirmiausia reikia įsitikinti jo kokybe, mat ne visi brangakmeniai yra vienodai vertingi. Apie akmens kokybę liudija pasaulyje pripažįstamų nepriklausomų gemologijos laboratorijų sertifikatai.
"Jei akmuo be kokybės sertifikato - perki katę maiše", - pabrėžia P. Zykas.
Pasaulyje pripažįstami kokybės sertifikatai turi specialius apsaugos ženklus, laboratorijos antspaudą, yra pasirašyti atsakingo asmens.
Sertifikatas aprašo deimantą pagal keturis pagrindinius kriterijus, kurie lemia jo kainą. Šie parametrai angliškai įvardijami trumpiniu "4 C". Tai - šlifavimas, skaidrumas, spalva, svoris (cut, clarity, colour, carat).
Labiausiai vertinamas yra kūgio formos akmuo, t. y. nušlifuotas taip, kad turėtų 57 plokštumas. Toks deimantas dar vadinamas briliantu. Į jo plokštumą patekęs spindulys atsispindi visomis vaivorykštės spalvomis. Investicijoms tinka ir kitų, t. y. širdies, ovalo, "princesės" ar "markizo" formų deimantai.
Kuo tiksliau ir kokybiškiau nušlifuotas deimantas, tuo jis labiau blizga ir tuo yra brangesnis. Prastai nušlifuoto akmens kaina gali kristi net keliasdešimt procentų, taigi įsigyjant deimantą reikėtų atkreipti dėmesį, kad šlifavimas būtų įvertintas nuo "gerai" iki "labai gerai", ne mažiau.
Brangesni yra ir mažiau intarpų, t. y. skaidresni, deimantai. Anot P. Zyko, akmens skaidrumą specialistai vertina per 10 kartų didinančią lupą. Jeigu intarpų neaptinkama - akmuo labai vertingas. Toks sertifikate prie skaidrumo kriterijaus turėtų raidę F (angl. flawless). Vis dėlto taip nutinka retai, dauguma šiokių tokių intarpų turi ir, atsižvelgiant į jų kiekį bei matomumą, yra žymimi raidėmis IF (internally flawless), VVS1-VVS2 (very very small inclusions) ir pan.
Specialistai patartų nepirkti tokių, kurių skaidrumas yra įvertintas I1-I2-I3 - tokiu atveju intarpai jau yra matomi net plika akimi. Anot P. Zyko, tokie deimantai paprastai iškart atiduodami pramoniniam naudojimui. Juos sutrynus gaunama pudra, kuria padengiami grąžtai, peiliai ir pan.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar akmuo nebuvo veikiamas aukštu slėgiu ir temperatūra (HPHT metodu). Po tokio apdirbimo jis atrodo skaidresnis, bet tikroji vertė nėra didelė.
Deimanto spalva yra žymima naudojant anglų kalbos abėcėlę nuo raidės D iki Z. D raide žymimas labiausiai vertinamas visiškai bespalvis deimantas, o Z - turintis gana ryškų gelsvą ar rudą atspalvį.
"Paskutiniu metu geltoni deimantai yra labai populiarūs JAV. Jie pigesni, bet jeigu yra skaidrūs, vertė vis tiek yra aukšta", - sakė P. Zykas.
Kuo didesnis deimanto svoris, tuo brangesnis turėtų būti akmuo, bet, atsižvelgiant į kitus parametrus, kokybiškesnis mažas gali kainuoti daugiau už didelį.
Deimanto svoris matuojamas karatais (1 ct - 0,2 g). Pusės karato deimanto skersmuo bus 5,2 mm (maždaug kaip vienas sąsiuvinio smulkiais langučiais langelis).
"Per fondus - lengviau"
Vaidas VYŠNIAUSKAS, nepriklausomas finansų ekspertas:
Tiek auksas, tiek deimantai pasaulyje turi savo rinką. Spalvotieji metalai yra traktuojami kaip instrumentas išsaugoti pinigams krizės laikotarpiu. Kodėl pas mus nepopuliaru? Mes galbūt nesame arti deimantų, nelabai turime galimybių juos pirkti, nors kas ieško, tas randa. Štai viena įmonė Lietuvoje pradėjo prekiauti aukso luitais. Matyt, investavimas į žaliavas ateina ir pas mus. Jeigu būtų pasiūla, toks investavimas šiek tiek išpopuliarėtų. Tačiau šioje srityje turi būti profesionalių patarėjų su patirtimi, nes galima greitai apsigauti ir vietoje deimanto nusipirkti neaišku ką. Iškyla ir gabenimo bei saugojimo klausimai. Kartais lengviau pasiekiami yra fondai, į kuriuos investuodamas investuoji į tuos pačius deimantus ar auksą. Mano galva, pinigus lengviau "įdarbinti" per fondus.
"Ne masinis reiškinys"
Mindaugas VAIČIULIS, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys, "AIM invest" prezidentas:
Šiuo metu galime pastebėti specifinę reklamą, raginančią investuoti į auksą. Nauja yra tai, kad akcentuojama investicija į auksą, o ne juvelyrika. Investavimas į deimantus reikalauja specifinių žinių - turi domėtis pats ir dar pasitelkti patikimą licencijuotą specialistą. Tokį investavimo būdą galima palyginti su numizmatika, meno kūriniais, senoviniais baldais, kai perkamas turtas yra nelikvidus, t. y. norėdamas parduoti turi sulaukti, kol atsiras specifinis pirkėjas, kuris šiuo turtu susidomės. Tai nėra universali investavimo forma. Dabartinis pasaulio ekonomikos nuosmukis mažina net ir deimantų paklausą. Teko girdėti kalbant, jog geri deimantai yra reti ir jie gali tik brangti. Dėl infliacijos - taip, bet taip žvelgiant brangsta viskas. Tai yra turtingų žmonių taupymo būdas, bet ne masinis reiškinys. Tiems, kas susidomės, patarčiau į deimantus investuoti ne visus, o tik dalį savo pinigų.
Giedrė Norvilaitė
