Nereikia būti didžiu analitiku, kad suformuotum štai tokį patarimą – dabar investavimui į akcijas ne pats palankiausias metas.
Bet jei kalbama ne apie šiandieną, o apie ilgesnius investavimo periodus – 3, 5,10 ar net 50-čiai metų, tai krizės periodas suteikia ypač daug galimybių. Jam apibūdinti sugalvojau metaforinę situaciją.
Įsivaizduokite stalą, nukrautą konditerija – pyragaičiais, eklerais ir išpuoštais tortais. Bet kokiu kitu atveju jums būtų pasiūlyta suvalgyti vieną ar kitą gabaliuką skanėsto, ir viskas. Na, o šiandien turite teisę nugriebti tik kremą, biskvitą paliekant voliotis. Grietinėle nuo tortų šioje metaforoje yra ypač geros akcijos – tos, kurių kaina nukrito ypač žemai. Privilegija rinktis iš pačių geriausių akcijų pasitaiko retai – tik krizių laikais.
Kitos savaitės rašinyje, įvertinęs savaitės tendencijas, pasvarstysiu, kur būtų galima investuoti, o dabar paaiškinsiu, kodėl kol kas verta stabtelėti.
Pasaulyje šiuo metu trūksta pinigų ir niekas nežino, ar ši problema bus išspręsta. Tokia situacija susidarė todėl, kad JAV bankai turi per daug blogų, arba „nuodingų“ („toxic debt“), paskolų.
Kai bankas įvertina, kad kažkuri paskola yra „problematiška“, jis pagal apskaitos standartus privalo įvertinti „realiai atgautiną vertę“, kuri dažniausiai būna lygi užstato rinkos vertei. Užstato rinkos vertė šiuo metu dažniausiai yra žemesnė nei paskolos suma ir šis skirtumas paverčia paskolas nuodingomis. Nuostolis mažina banko kapitalo pakankamumo rodiklius, kurių sumažėjimas iki tam tikros ribos neleidžia bankui daugiau išduoti naujų paskolų. Toks bankas yra „surištas“. JAV valdžia dabar bando „atrišti“ bankus. Penktadienį JAV Kongresas įteisino 700 milijardų dolerių bankų gelbėjimo planą. Įdomu, ar šios sumos užteks?
Jei „nuodingų paskolų“ problema užsitęs, sustos ne tik nekilnojamojo būsto kreditavimas – pinigų pritrūks verslui, sustos jau pradėti projektai. Versle yra įprasta atėjus paskolų grąžinimo terminui jas „perfinansuoti“, pratęsiant grąžinimo terminą, tačiau trūkstant pinigų bankai nebesutiks to padaryti ir net veikiantys sėkmingi verslai gali žlugti.
Daugėjant bankrotų išaugs nedarbas, sumažės vartojimas, reikės mažiau prekių, bankrutuos dar daugiau verslų ir t. t. Nedarbas padidins nemokių banko klientų skaičių, o tai užsuks dar vieną „nuodingą“ finansinį ratą. Gąsdinimus, kas „būtų, jeigu būtų“, galima tęsti ilgai, ir tai nėra būtina. Verta tik pabrėžti, kad šiandieninė krizė kol kas siaučia vienoje finansų sektoriaus dalyje – „nuodingųjų paskolų“, bet panašios problemos vėliau gali kilti ir lizingo, kredito kortelių bei verslo skoloms.
Bet ne viskas yra niūru. Pasaulio didžiųjų verslo korporacijų finansinė padėtis pasaulyje yra gera ir jų „prasiskolinimo lygis“ nėra aukštas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai reiškia, kad finansų krizė joms nėra tokia pavojinga. Galingiausių pasaulio valstybių finansai taip pat yra geri, jos turi nemažai lėšų kovoti su krize bei pasiruošusios tai padaryti. Daug laisvų lėšų turi Kinijos, Rusijos, arabų šalių - stambių eksportuotojų - rezerviniai fondai, kurie savo kapitalą anksčiau ar vėliau kur nors panaudos. Išsigelbėjimo instrumentų yra. Blogiausia tai, kad sunku susigaudyti, kokių dar problemų išlįs. Nežinia neleidžia atsipalaiduoti, spaudžia ekonomiką ir smukdo akcijų biržą.
