Kiek energijos sunaudoja internetas? Elektrą naudoja viso pasaulio nešiojami ir paprasti kompiuteriai bei išmanieji telefonai.
Serveriams, trasavimo programoms ir kitai tinklo įrangai taip pat reikia energijos. Elektros reikia ir šiems prietaisams gaminti. Tačiau nieks nežino, kiek tokių prieigą prie interneto turinčių prietaisų pagaminta ir kiek laiko jie naudojami, kol pakeičiami naujais, rašo NewScientist.com.
Tačiau tai nesutrukdė Justinui Ma ir Barathui Raghavanui pabandyti atsakyti į šį klausimą. Kalifornijos universitete ir netoliese esančiame Tarptautiniame kompiuterinių mokslų institute dirbantys mokslininkai paskaičiavo, kad internetas sunaudoja 170–307 gigavatus (GW) energijos. Tačiau tai kelia kitą klausimą: ar tai didelis skaičius, ar ne?
Savo skaičius J. Ma ir B. Raghavanas gavo atlikę apytikrį interneto surašymą. Remdamiesi anksčiau paskelbtais tyrimais, jie apskaičiavo, kad mūsų planetoje yra 750 mln. nešiojamų kompiuterių, milijardas išmaniųjų telefonų ir 100 mln. serverių.
Jie taip pat įvertino energijos sąnaudas, kurių reikia šiems prietaisams pagaminti (4,5 gigadžaulio (GJ) nešiojamam kompiuteriui ir 1 GJ – išmaniajam telefonui) ir laikotarpį, kiek jie naudojami, kol pakeičiami naujais (3 metai nešiojama kompiuteriui, du metai – telefonui).
Pilną vaizdą susidaryti padėjo skaičiavimai, kiek energijos sunaudoja interneto ryšį perduodančios mobiliojo ryšio antenos ir optiniai jungikliai, bevielio ryšio siųstuvai ir debesų kompiuterijos paslaugos.
Galutinis rezultatas atrodo didžiulis. Gigavatas – tai milijardas vatų, taigi interneto veikimas ir palaikymas yra tas pats, kas kelių milijardų 100 vatų lempučių užžiebimas vienu metu. Tačiau tai mažas skaičius, lyginant su pasaulinėmis energijos sąnaudomis visuose sektoriuose. Šis skaičius siekia 16 teravatų, taigi internetui tenka mažiau nei 2 proc. žmonijos sunaudojamos energijos.
J. Ma ir B. Raghavanas teigia, kad bandymai sukurti efektyviau energiją naudojančius interneto prietaisus, nors ir yra sveikintini, smarkiai nesumažins pasaulinio energijos suvartojimo. Vietoj to jie siūlo pagalvoti, kaip internetas galėtų pakeisti daugiau energijos sąnaudų pareikalaujančias veiklas.
Jų skaičiavimai rodo, kad vaizdo konferencijos būdu vykstantis susitikimas sunaudoja maždaug šimtadalį tos energijos, kurios prireiktų, jei vienas susitikimo dalyvių skristų vien tam, kad su kolega susėstų prie vieno stalo.
Bent kas ketvirtą tokį susitikimą pakeičiant vaizdo skambučiu, priduria tyrėjai, būtų sutaupoma tiek pat energijos, kiek sunaudoja visas internetas.