Socialiniuose tinkluose kartais vis dar galima pastebėti skelbimų, kuriuose siūlomos paslaugos, kurios karantino metu neturėtų būti vykdomos, pavyzdžiui, nagų lakavimas ar priauginimas, masažai.
Štai, kovo 23 d., jau paskelbus karantiną, socialiniame tinkle „Facebook“ moteris rašo, kad daro manikiūrą ir gelinį lakavimą, o visoms norinčioms pasigražinti siūloma kreiptis asmenine žinute.
Nors su įrašo autore susisiekti taip ir nepavyko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas pasakoja, kad praėjusią savaitę pradėta tikrinti, kaip tradiciniai verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės nustatyto įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti prekybos, o skelbimų internetinėje erdvėje tikrinimas yra vienas iš būdų nustatyti pažeidėjus.
„Apie patikrinimų – kontrolinių pirkimų – metodiką tarnyba plačiau nekomentuoja, galime tik patvirtinti, kad naudojami visi jūsų paminėti būdai: analizuojant skelbimus internetinėje erdvėje: socialiniuose tinkluose ir populiariuose skelbimų portaluose, taip pat pagal anoniminius gyventojų pranešimus tarnybai, ir panašiai“, – sako A. Zubriakovas.
FNTT atstovas spaudai nurodo, kad patikrinimai Lietuvoje vyks visą karantino laikotarpį.
Pažeidimų puokštės
Per pirmąsias dvi karantino savaites atlikta daugiau nei 30 patikrinimų, daugumos atveju rasta pažeidimų – dažniausiai dėl neteisėtos komercinės veiklos, neturint tam reikalingų verslo liudijimų, individualios veiklos pažymėjimų.
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba neseniai patikrino individualia veikla užsiimančios verslininkės masažo saloną. Patikrinimo metu nustatyta, kad moteris, nepaisydama karantino, per savaitę suteikė paslaugas šešiems asmenims ir gavo 200 eurų pajamų, kurių į apskaitą neįtraukė ir klientams pinigų sumokėjimo dokumentų neišdavė, nes oficialiai nedirba.
Pareigūnai nurodo, kad verslininkė klientus aptarnavo slėpdama, kad yra vykdoma veikla: iš išorės masažo salonas buvo užrakintas, užuolaidos užtrauktos. Klientai būdavo registruojami telefonu ir įleidžiami iš kitos namo pusės, pro kurią gyventojai patenka į savo butus. Patikrinimo metu paimti užrašai, kuriuose verslininkė žymėjo pas ją apsilankančius klientus.
Dar vienas patikrinimas Klaipėdoje atliktas mažojoje bendrijoje, kuri verčiasi prekyba gėlėmis. Nors tokia prekyba karantino metu leidžiama tik internetu, pirkėjais apsimetusiems FNTT pareigūnams nekilo sunkumų patekti į minėtą saloną bei nusipirkti 30 eurų kainavusių gėlių, už kurias jie kasos kvito negavo. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo kovo 13 dienos gėlių salone kasos aparatas išjungtas ir nenaudojamas, tačiau prekyba tęsiasi. Taip pat nustatyta, kad gėles įmonės transportu išvežiojo nelegaliai įdarbintas asmuo.
Bendradarbiauja su kitomis institucijomis
A. Zubriakovas nurodo, kad tokie patikrinimai nėra visiškai savarankiška FNTT funkcija. Pavyzdžiui, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnais, atliko du patikrinimus Plungėje, kurių metu nusatyta, kad dvi Plungėje veikiančios automobilių detalių parduotuvės nesilaikė karantino režimo ir vykdė fizinę prekybą, nors karantino metu tokia prekyba leidžiama tik internetu.
Anot FNTT atstovo spaudai, karantino metu paprasčiasiai išsitrina kompetencijų ribos, todėl viena tarnyba padeda kitai.
„Įprastai, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, prie tokių nusižengimų dažniausiai dirba VMI, „Sodra“ ir darbo inspekcija, jei kalbama apie nelegalų darbą. Visgi karantino metu šių veiklų padaugėja, dėl to tarnybos bendradarbiaudamos keičiasi informacija“, – pasakoja A. Zubriakovas.
Jo teigimu, pajamų slėpimas buvo nustatytas visais atvejais, tačiau dabar nusikaltimo bruožas yra šiek tiek pasikeitęs dėl karantino – žmonės laikinai netekę savo pajamų šaltinio ieško, kaip išgyventi.
„Suprantame, kad verslai išgyvena sudėtingą laikotarpį, bet mes pabrėžiame, kad tvarka galioja visiems. Negali būti kažkokių išimčių, reikia solidariai visiems šį laikotarpį pergyvent pagal visuotinai nustatytas taisykles.“
Atkreipiamas dėmesys, kad .jei asmuo nelegaliai vykdo individualią veiklą, jis vidutiniškai per parą gali uždirbti 200–300 eurų, jei suteikiamos smulkios paslaugas, pavyzdžiui, masažo salono paslaugos. Tačiau bauda, kuri skiriama už nelegaliai vykdomą veiklą gali būti 5–6 kartus didesnė nei suma kurią asmuo uždirbo.
„Reikėtų pagalvoti, ar tikrai verta nusižengti ir net tik rizikuoti savo, bet ir klientų gyvybe“, – svarsto A. Zubriakovas.
Už karantino taisyklių pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas numato įspėjimą arba baudą nuo 500 iki 1 500 eurų, o juridiniams asmenims bei jų vadovams – nuo 1 500 iki 6 000 eurų.
