Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą.
Įtartini laiškai
„Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės. Kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai siekia gauti nelegalią prieigą prie prisijungimo duomenų socialiniuose tinkluose, banko ir mokėjimo realiuoju laiku sistemose, interneto parduotuvėse. Šių metų liepos mėnesį net 68 proc. pranešimų buvo siunčiami siekiant pavogti duomenis“, – praneša bendrovės „Kaspersky Lab“ atstovai.
Užsienio bendrovės Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad net 27 proc. apklaustųjų paminėjo, jog jau buvo susidūrę su įtartinais laiškais socialiniuose tinkluose arba savo pašto dėžutėse. Tie patys žmonės tvirtino, kad buvo gavę laiškų banko vardu su prašymu paskelbti konfidencialią informaciją.
Toje pačioje apklausoje ketvirtadalis lietuvių patvirtino, kad atvertus tokį laišką kompiuteris buvo užkrėstas virusu. Maža to, net 11 proc. įvedė asmeninę arba finansinę informaciją į įtartinus interneto puslapius.
Populiarėja elektroninė prekyba
Banko „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė pabrėžė, kad Lietuvoje vis labiau populiarėjant elektroninei prekybai žmonės per mažai dėmesio skiria atsakingam elgesiui ir apsaugai.
„Šiuo metu 97 proc. banko pavedimų atliekama elektroniniais kanalais. Prieš penkerius metus tokių pavedimų buvo 79 proc. Akivaizdu, kad elektroninės paslaugos populiarėja, bet kartu koja kojon žengia ir įvairios grėsmės. Tiesiog privaloma paaiškinti vartotojams, kad gavę įtartiną laišką, jie jokiu būdu nesuteiktų asmeninės informacijos. Įtarimų turėtų kilti, kai prašoma asmens kodo, interneto banko prisijungimo duomenų, sąskaitos numerių“, – pabrėžė L. Žemaitytė.
Pabrėžta, kad vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai gali paprašyti pateikti vartotojo internetinio banko duomenis, – kada pats žmogus paskambina banko informaciniu telefonu ir nori sužinoti asmeninę finansinę informaciją. Visi kiti prašymai, anot banko atstovų, turėtų būti vertinami kaip sukčiavimas. Tokiu atveju iš karto rekomenduojama kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Praktiški patarimai:
Apsiperkant internetinėse parduotuvėse rekomenduojama pasidomėti puslapio reputacija.
Būtina perskaityti papildomas sąlygas, su kuriomis dažniausiai sutinkama net neįsigilinus.
Internetines banko operacijas patariama atlikti tik iš patikimų kompiuterių.
Nerekomenduojama naudotis kavinėse ar svetimose vietose esančiais kompiuteriais.
Derėtų vengti neaiškios kilmės ir turinio tinklalapių, kuriuose tenka apsilankyti.
Įtarus, kad asmens duomenimis buvo pasinaudota, rekomenduojama iš karto pasikonsultuoti su savo banko atstovais.
Ir, žinoma, būtina atsakingai elgtis.
